Ministras A. Palionis „atkreipė dėmesį“, bet oficialiai nepaprašė paramos Lietuvos pieno gamintojams

Viešojoje erdvėje keliamas klausimas, ar Lietuva oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl paramos pieno gamintojams ženkliai mažėjant pieno supirkimo kainoms. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigia, kad ši problema nuosekliai primenama ES lygmeniu, tačiau patvirtina – atskiro raštiško prašymo dėl nuostolių kompensavimo ar paramos iš ES žemės ūkio rezervo nepateikta.

Ar pakanka tik pasikalbėti?

Šiomis dienomis ŽŪM išplatino pranešimą, kad žemės ūkio ministras dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos susitikime, bet jame apie pieno rinką nebuvo priimta sprendimų.

„Susitikime su ES komisaru, atsakingu už žemės ūkį ir maistą (Christophe’u Hansenu), A. Palionis dar kartą atkreipė aukšto ES pareigūno dėmesį į susidariusią sudėtingą padėtį Lietuvos pieno sektoriuje“, – tiek tesugebėjo padaryti A. Palionis dėl Lietuvos pieno gamintojų.

Raštiškas kreipimasis neišvengiamai sulauktų ir kitų valstybių palaikymo, todėl nuostolių kompensavimas pieno gamintojams būtų realesnis, nei vien išreikštas susirūpinimas.

ŽŪM duomenimis, blogėjanti padėtis pieno sektoriuje buvo keliama 2025 m. spalio 27–28 d., gruodžio 11 d., 2026 m. sausio 26 d. vykusiuose Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (ŽŪŽT) posėdžiuose, taip pat 2026 m. sausio 7 d. Briuselyje surengtame politiniame ES žemės ūkio ministrų susitikime. 2026 m. sausio 26 d. taryboje Lietuva iš esmės pritarė Italijos siūlymui, kad EK turėtų parengti krizės suvaldymo planą ir, jei reikės, panaudoti ES žemės ūkio rezervą.

Ministerija aiškiai nurodo, kad, nepaisant žodinių raginimų, raštiško kreipimosi EK nepateikė. Anot ŽŪM, paramos skyrimas nepriklauso nuo kreipimosi pateikimo laiko – EK sprendimus grindžia rinkos duomenimis: gamybos apimtimis, supirkimo kainomis, sąnaudų pokyčiais ir kitais rodikliais. Kitaip tariant. EK reaguoja tik į formalius, argumentuotus kreipimusis.

Kainų kritimas – ryškus, bet 2025-ieji buvo... rekordiniai

Ministerijos analizė rodo dvilypę situaciją. 2025 m. vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 501,8 Eur/t – tai 13,8 proc. daugiau nei 2022–2024 m. vidurkis (440,9 Eur/t). Aukštos kainos ir palankios gamtinės sąlygos lėmė ir gamybos augimą – 2025 m. Lietuvoje supirkta 2,7 proc. daugiau pieno nei 2024 m. Gamintojų pajamos, palyginti su 2024 m., išaugo 107 mln. eurų.

Tačiau 2026 m. pradžioje padėtis keičiasi. Sausį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 403,6 Eur/t – 6,4 proc. mažiau nei 2025 m. gruodį ir net 26,5 proc. mažiau nei prieš metus. Vasario mėnesį prognozuojamas dar apie 3,7 proc. mažėjimas (iki maždaug 390 Eur/t), o kovo perspektyvos vertinamos nevienareikšmiškai.

ŽŪM teigia, kad pozityvius signalus rodo pasaulinės rinkos – Naujosios Zelandijos pieno produktų aukcione nuo 2026 m. pradžios fiksuojamas kainų indeksų augimas. Vasario 17 d. vykusiame aukcione bendras kainų indeksas padidėjo 3,6 proc. – tai jau ketvirtas augimas iš eilės; sviesto kainos kilo 10,7 proc., pieno miltelių – 2,5–3 proc. Vis dėlto šie pokyčiai kol kas neatsispindi Lietuvos supirkimo kainose.

Nacionalinės priemonės

ŽŪM teigia, kad paraleliai su diskusijomis Briuselyje ieškoma sprendimų nacionaliniu lygmeniu. Ministerijoje sudaryta darbo grupė, kuri rengia pasiūlymus dėl sutartinių santykių pieno sektoriuje reglamentavimo, siekiant sustiprinti pieno gamintojų pozicijas tiekimo grandinėje. Taip pat bendradarbiaujama su Seimo Kaimo reikalų komitetu dėl teisinio reguliavimo tobulinimo.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad pieno supirkimo rinkoje dominuoja keli stambūs perdirbėjai, todėl žaliavos tiekėjų derybinės galios ribotos. Ilgalaikėje perspektyvoje perdirbimo sektoriui siūloma orientuotis į aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, kuri leistų užtikrinti stabilesnes žaliavos kainas.

Svarstomos ir finansinės priemonės – analizuojama galimybė su UAB ILTE teikti lengvatines paskolas pieno sektoriaus subjektams apyvartiniam kapitalui papildyti dėl kainų svyravimų. Taip pat inicijuojamas lengvatinio gazolio skyrimo žemės ūkio kooperatyvams metodikos parengimas.

Pieno gamintojų pajamoms palaikyti mokama ES susietoji parama už pienines karves – 2025 m. jai skirta 45,56 mln. Eur, o 2026 ir 2027 m. numatyta po 46,2 mln. Eur. 2023–2027 m. laikotarpiu ši parama sudaro daugiau nei pusę visos susietosios paramos.

Kitos šalys aktyvesnės

Tuo tarpu 2026 m. vasario 23 d. ŽŪŽT posėdyje kaip papildomas darbotvarkės klausimas svarstyta sudėtinga ES kiaulių sektoriaus padėtis. Nuo 2025 m. spalio ES fiksuojamas reikšmingas kiaulienos kainų kritimas – 2025 m. gruodį S klasės kiaulių skerdenų kainos buvo beveik 20 proc. mažesnės nei prieš metus. Situaciją apsunkina aukštos sąnaudos, Kinijos taikomi muitai ir eksporto ribojimai dėl afrikinio kiaulių maro.

Rumunija, palaikoma kelių kitų valstybių narių, raštu kreipėsi į EK, ragindama taikyti išskirtines rinkos paramos priemones pagal galiojančius ES teisės aktus. Tai rodo, kad kai kurios šalys renkasi formalų spaudimo kelią.

Lietuva pieno sektoriaus klausimą Briuselyje kelia žodžiu ir palaiko iniciatyvas dėl galimų ES lygmens priemonių, tačiau oficialaus raštiško prašymo dėl papildomos paramos kol kas nepateikė. Ar tokia strategija bus pakankama, jei kainų kritimas užsitęs ir ūkininkų finansinė padėtis toliau blogės – atviras klausimas.