Robotizuotas melžimas dideliuose ūkiuose: kaip pasiruošti ateičiai
Pieno ūkiai šiandien stovi labai aiškiame lūžio taške. Darbo jėgos trūkumas, augančios gamybos sąnaudos ir vis didesni reikalavimai gyvūnų gerovei verčia ūkius mąstyti ne apie rytojų, o apie artimiausius 5–10 metų. Klausimas jau seniai nebe „ar“, o kada ir kaip keisti ūkių valdymo sistemas.
Dideliuose ūkiuose robotizuotas melžimas vis dažniau tampa ne alternatyva, o strateginiu sprendimu.
Ūkio ateitis prasideda nuo vienos karvės
Kalbant apie ūkį ateityje, viskas vis tiek grįžta prie vieno dalyko – individualios karvės. Melžimas, šėrimas, mėšlo šalinimas, pašarų pastūmimas – visi procesai turi būti pritaikyti tam, ko karvei reikia čia ir dabar.
Šiuolaikinės technologijos leidžia ūkiams pagaliau pereiti nuo „vidurkio valdymo“ prie individualaus karvės potencialo išnaudojimo. Kai karvė gauna tai, ko jai reikia tinkamu momentu, rezultatas visada tas pats:
• geresnė sveikata
• didesnė produkcija
• stabilesni rezultatai visoje bandoje
Genetinis potencialas jau yra – klausimas, ar mes jį paimame
Per pastaruosius 50 metų karvių genetika padarė milžinišką šuolį. Pavyzdžiui, holšteinų veislės karvės nuo 1970 iki 2020 metų savo riebalų ir baltymų potencialą padidino daugiau nei 900 svarų, o 62 % šio progreso lėmė genetika.
Tai reiškia labai paprastą dalyką:
• genetika nebėra ribojantis veiksnys
• ribojantis veiksnys tapo valdymo sistema
Panašų lūžį pieno ūkiai jau matė 1990-aisiais, kai atsirado smėlio guoliai, geresnė ventiliacija ir perėjimas nuo pririštų prie palaidų laikymo sistemų. Karvių komfortas atvėrė produkcijos potencialą, kuris jau seniai buvo genuose.
Robotizuotas melžimas šiandien atlieka tą pačią funkciją – leidžia genams dirbti.
Tradicinėje melžimo aikštelėje visos karvės – tiek pačios produktyviausios, tiek silpnesnės – melžiamos vienodu grafiku, dažniausiai 3 kartus per dieną. Tai reiškia, kad:
• geriausios karvės negali būti melžiamos dažniau
• silpnesnės karvės lėtina srautą
• sistema dirba pagal aikštelę, o ne pagal karvę
Robotizuotame melžime situacija apsiverčia:
• aukšto produktyvumo karvės gali melžtis 4 ir daugiau kartų per dieną
• mažesnio produktyvumo – 2 kartus
• kiekviena karvė turi savo ritmą
Tai leidžia efektyviau ištuštinti tešmenį, sumažinti stresą ir sukurti ramesnę tvarto aplinką.
1 440 minučių problema
Karvė turi tik 1 440 minutes per parą. Ir kaip ji jas praleidžia, tiesiogiai lemia pieno kiekį ir sveikatą.
Vidutiniškai per parą karvė skiria:
• ~5 val. ėdimui
• ~14 val. gulėjimui
• ~10 val. atrajojimui
• ~3 val. socialiniam elgesiui
• ~0,5 val. girdymuisi
• ~3–3,5 val. melžimui ir laukimui aikštelėje
Matematika paprasta – paros nepakanka. Ir dažniausiai „nukenčia“ gulėjimo laikas, kuris yra kritiškai svarbus pieno gamybai.
Robotizuotas melžimas grąžina karvei 60–120 minučių per dieną, nes nebelieka ilgų ėjimų ir stovėjimo laukimo aikštelėse. Šios minutės virsta daugiau gulėjimo, daugiau atrajojimo ir stabilesne produkcija.
Robotizuotas melžimas ilgą laiką buvo siejamas su 60–250 karvių bandomis. Šiandien tai jau netiesa.
Dideli ūkiai Šiaurės Amerikoje ir Europoje sėkmingai taiko:
• pilnai robotizuotas sistemas su 1 000+ karvių
• mišrius sprendimus (robotai + aikštelės)
• atskirus robotinius gardus šviežiapieniams ar aukšto produktyvumo karvėms
Sėkmę dažniausiai lemia ne robotų skaičius, o paruošimas prieš diegimą: mokymai, vizitai, personalo supratimas apie karvių srautus ir duomenų naudojimą.
Kiekvienas melžimas robote sukuria didelį kiekį informacijos: tai melžimo dažnis, apsilankymų elgsena, pieno srauto kreivės, sveikatingumo ir reprodukcijos signalai. Dideliuose ūkiuose tai nėra mikro valdymas. Tai greita problemų identifikacija, leidžianti reaguoti anksčiau, nei atsiranda nuostoliai.
Reprodukcija yra tylus pelno centras – ji tiesiogiai mažina bandos atnaujinimo kaštus ir stabilizuoja pieno srautą. Kai karvė jaučiasi gerai, reprodukcija gerėja savaime:
• trumpesnis periodas iki veršingumo
• mažiau seklinimų
• stabilesni veršiavimosi intervalai
Robotizuotas melžimas nereiškia mažiau žmonių. Jis reiškia kitokį darbą. Mažiau fizinės rutinos, daugiau dėmesio sveikatai, technikai ir duomenims.
Dideliems ūkiams tai dažnai reiškia:
• didesnį darbuotojų išlaikymą
• lengvesnį apmokymą
• ramesnę darbo aplinką
Robotizuotas melžimas nėra mada. Tai logiškas žingsnis kuriant ūkį aplink karvę, o ne karvę aplink sistemą.
Julija Sachnevyč | Melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT