Nuo 63 mlrd. dolerių sandorio iki teismų maratono: „Bayer“ ir glifosato krizė be pabaigos

Vienas didžiausių agrochemijos sektoriaus teisinių ginčų pasaulyje toliau brangsta: Vokietijos koncernas „Bayer AG“, 2018 m. už maždaug 63 mlrd. USD (apie 53,4 mlrd. eurų) įsigijęs Monsanto, siūlo skirti iki 7,25 mlrd. USD (apie 6,15 mlrd. eurų) papildomų lėšų siekiant užbaigti JAV tebevykstančius ieškinius dėl herbicido „Roundup“ ir jo veikliosios medžiagos glifosato galimo ryšio su non-Hodgkin limfoma.

Šis pasiūlymas papildytų jau anksčiau suformuotus rezervus ir išmokėtas kompensacijas, kurios, įvairiais vertinimais, jau viršija 9,6 mlrd. USD (apie 8,14 mlrd. eurų).

Bylinėjimosi mastas išlieka didžiulis. Nuo pirmųjų didelio atgarsio sulaukusių teismo sprendimų 2018 m. JAV buvo pateikta daugiau kaip 100 tūkst. ieškinių.

Dalis jų jau išspręsti taikos sutartimis, tačiau tūkstančiai bylų dar laukia galutinio sprendimo. Naujausio pasiūlymo esmė – sukurti ilgalaikį kompensavimo mechanizmą, kuris galiotų dar 15–20 metų, atsižvelgiant į tai, kad onkologinių ligų latentinė trukmė kartais siekia net kelis dešimtmečius.

Pavienės išmokos atskirais atvejais gali viršyti 150 000 USD (apie 127 000 eurų), priklausomai nuo ligos sunkumo ir įrodymų bazės.

Finansinė našta daro tiesioginę įtaką bendrovės balansui. Bendros su glifosatu susijusios bylinėjimosi sąnaudos ir rezervai jau artėja prie 12 mlrd. eurų ribos. Tai ne tik apsunkina investicinius planus, bet ir kelia spaudimą akcijų kainai – po „Monsanto“ įsigijimo „Bayer“ rinkos kapitalizacija buvo reikšmingai sumažėjusi, o investuotojai kritiškai vertina ilgalaikę teisinę riziką. Analitikai pažymi, kad net ir kelių milijardų eurų papildomos išlaidos gali turėti apčiuopiamą poveikį dividendų politikai bei skolų lygiui.

Teisinė diskusija išlieka nevienareikšmė. „Bayer“ argumentuoja, kad JAV federaliniai pesticidų ženklinimo reikalavimai turėtų turėti viršenybę prieš atskirų valstijų įstatymus, todėl papildomi įspėjimai etiketėse esą nebuvo privalomi.

Jei JAV Aukščiausiasis Teismas pritartų šiai pozicijai, dalis būsimų ieškinių galėtų būti atmesti. Tačiau kol kas žemesnių instancijų teismai kai kuriais atvejais yra priteisę šimtų milijonų dolerių kompensacijas, kurios vėliau buvo sumažintos apeliacinėse instancijose.

Mokslinė bendruomenė taip pat nėra vieninga. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), veikianti prie PSO, 2015 m. glifosatą priskyrė „tikėtinai kancerogeninių“ medžiagų grupei, tuo tarpu JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) bei Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nurodžiusios, kad laikantis nustatytų naudojimo normų glifosatas neturėtų kelti kancerogeninės rizikos.

2023 m. Europos Sąjunga pratęsė glifosato naudojimo leidimą dar 10 metų, kas rodo, kad reguliavimo institucijos Europoje kol kas nemato pakankamo pagrindo visiškam draudimui.

Glifosatas yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų herbicidų – kasmet jo sunaudojama šimtai tūkstančių tonų, o produktai su šia veikliąja medžiaga naudojami daugiau nei 140 šalių.

JAV tai viena populiariausių piktžolių kontrolės priemonių tiek profesionaliame žemės ūkyje, tiek mėgėjiškame sodininkystės sektoriuje. Todėl bet kokie teisiniai ar reguliaciniai sprendimai turi globalų ekonominį poveikį – nuo ūkininkų sąnaudų iki maisto kainų grandinės.