Mažas vabzdys – didelė nelaimė: pažeistiems miškams – milijoninė parama

Žemės ūkio ministerijos nuotr. Žemės ūkio ministerijos nuotr.

Labai mažas, bet miškams itin pavojingas vabzdys, galintis per trumpą laiką pakeisti ištisų eglynų likimą. Būtent toks yra žievėgraužis tipografas. Įsikūręs po medžio žieve, jis išgraužia sudėtingus labirintus, kuriuose deda kiaušinėlius, o besivystančios lervos dar labiau pažeidžia medžio gyvybines sistemas. Eglės pradeda silpti, gelsti ir galiausiai žūsta.

Nuo šio mažo, bet galingo vabzdžio nukentėjęs miško Šakių rajone, Marijampolės apskrityje, savininkas Audrius Martinkevičius neabejoja – kreipsis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Miško veisimas ir atkūrimas“.

Iki šiol naudojęsis tik parama jaunuolynų ugdymui, bet parama miškų atkūrimui ir įveisimui nesinaudojęs miškininkas  Audrius sako, kad parama labai pravers, nes reikia atkurti plynais sanitariniais kirtimais iškirstus žievėgraužio tipografo pažeistus eglynus.

„Nors ir gavau pajamų, pardavęs plynais sanitariniais kirtimais iškirstą medieną, bet jos nebuvo tokios, kokios būtų buvusios kertant tuos pačius eglynus, jiems pasiekus techninę brandą, pagrindinio naudojimo kirtimais. Todėl parama miško, iškirsto sanitariniais kirtimais, atkūrimui man bus labai svarbi ir reikšminga“, - sako miškininkas.

Didžiausiomis rizikomis įveisiamiems ir atkuriamiems miškams šiuo metu Audrius įvardija būtent dėl klimato kaitos išaugusias kenkėjų populiacijas. Svarbus, anot jo, ir padidėjęs apsaugos nuo elninių žvėrių poreikis.

Kvietimas teikti paraiškas prasidės kovo 2-ąją

Miškų veisimas ir atkūrimas – tai ne tik aplinkosauginė, bet ir strateginė valstybės investicija, kuria miškų savininkai noriai naudojasi.

„Miškai sugeria anglies dioksidą, saugo biologinę įvairovę, stiprina dirvožemio apsaugą ir prisideda prie regionų gyvybingumo. Kiekvienas naujai pasodintas hektaras miško – tai ilgalaikė investicija į švaresnį orą, stipresnę biologinę įvairovę ir saugesnę klimato ateitį. Šia priemone skatiname ne tik sodinti, bet ir atsakingai planuoti Lietuvos kraštovaizdžio raidą. “, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos  Išmokų už plotus skyriaus vyr. specialistė Rūta Smigailytė.

Miško savininkai, siekiantys atkurti ar veisti mišką, jau nuo kovo 2 d. galės teikti paraiškas pagal pakeistas taisykles. 

Iki balandžio 17 d. truksiančiam paraiškų teikimo etapui numatyta skirti 5 363 774 Eur.

Paramos dydis – pagal rūšinę sudėtį ir plotą

Vienkartinė išmoka miško įveisimui ar atkūrimui apskaičiuojama kiekvienam projektui individualiai – atsižvelgiant į planuojamo miško rūšinę sudėtį bei želdinamą plotą.

Papildomai numatyta parama miško apsaugos priemonėms (pasirenkama viena iš alternatyvų):

  • 1 484 Eur už 1 ha – tvorai įrengti;
  • 232 Eur už 1 ha – apsaugai repelentais (mokama už pirmuosius miško augimo metus).

Parama mokama už želdinamą ir želiantį miško plotą, kai želdinama papildomai.

 

Žemės ūkio ministerija

Video