Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) visus auginančius bulves įspėja, kad kaimyninėje Latvijoje aptikti pavojingi bulvių kenkėjai – blyškieji bulviniai nematodai. Kokie tai kenkėjai, kokią žalą gali padaryti bulvių pasėliams ir kokias profilaktikos priemones taiko Augalininkystės tarnybos specialistai? 

Sunaikina beveik visą derlių

Šių metų gegužės 23 dieną besiribojančioje su Lietuvos teritorija, Jelgavos savivaldybėje, aptikti ir identifikuoti vieni grėsmingiausi bulvių kenkėjai – blyškieji bulviniai nematodai (Globodera pallida). Latvijos Nacionalinės augalų apsaugos organizacijos (NAAO) duomenimis, šie kenkėjai rasti atliekant fitosanitarinį patikrinimą 10 ha dydžio lauke. Užkrėstame pasėlyje paprastai taikomos fitosanitarinės priemonės: draudžiama šešerius metus toje vietoje auginti bulves, kaskart tame lauke panaudotą žemės ūkio techniką būtinai valyti, be to, lauko vietose, kur galima užkirsti kelią ligai plisti, patariama auginti augalus, atsparius blyškiesiems bulviniams nematodams. 

Blyškieji bulviniai nematodai – tai mikroskopinės kirmėlės, kurios pažeidžia augalų šaknis taip sutrikdydamos normalų jų vystymąsi. Nematodais užkrėstų augalų lapai pradeda vysti, bulvės pamažu nyksta. Išrovus kenkėjų pažeistas bulves, ant šaknų galima pamatyti aguonos dydžio geltonas cistas. 

Žmogaus sveikatai šie nematodai nežalingi, todėl maistui naudojant pažeistus bulvių stiebagumbius neigiamas poveikis savijautai nepasireikš, bet blyškieji bulviniai nematodai gali sunaikinti iki 80 proc. bulvių derliaus, jei lauke jų bus labai daug. Šie kenkėjai – karantininiai. Tokiems priskiriami kenkėjai, kurių šalyje dar gali ir nebūti, tačiau yra grėsmė jiems įvairiais keliais patekti, arba kenkėjai šalyje jau ribotai paplitę, bet kontroliuojami. Karantininiai kenkėjai paprastai smarkiai kenkia augalams arba gadina augalinę produkciją. Blyškieji bulviniai nematodai didelę žalą gali padaryti ne tik bulvių, bet ir pomidorų ar baklažanų derliui. 

Nukentėtų ir prekyba bulvėmis 

Latvijoje pirmą kartą aptikti blyškieji bulviniai nematodai Lietuvai yra jautri tema, nes mūsų šalyje auginama ir eksportuojama daug bulvių į įvairias šalis. Tuo tarpu Lietuvoje nustačius blyškiųjų bulvinių nematodų bulvių ar kitų augalų pasėliuose, ūkyje būtų taikomos griežtos fitosanitarinės priemonės siekiant sunaikinti jų židinį, nustatyti jų galimo išplitimo ribas bei kontroliuoti, kad kenkėjai neišplistų. 

Jei minėtų kenkėjų atsirastų ir mūsų šalyje, pranešimas apie pirmą kartą aptiktus blyškiuosius bulvinius nematodus, turėtų įtakos tarptautinei prekybai lietuviškos kilmės bulvėmis ar sodinamąja medžiaga. Tokių bėdų jau turi 15 Europos Bendrijos šalių (Olandija, Vokietija, Austrija, Prancūzija, Belgija, Ispanija, Italija, Danija, Švedija, Suomija, Estija, Čekija, Bulgarija, Graikija bei Kipras), kuriose aptinkami blyškiųjų bulvinių nematodų židiniai. 

Profilaktikos priemonės ir rekomendacijos

Siekiant užkirsti kelią karantininių kenkėjų patekimui į Lietuvą ir paplitimui šalies teritorijoje, Augalininkystės tarnyba atlieka bulves auginančių ūkių patikrinimus ir tiria dirvožemį bei bulvių stiebagumbius dėl karantininių kenkėjų – bulvių žiedinį puvinį, bulvių rudąjį puvinį, bulvių vėžį sukeliančius bei cistas sudarančius nematodus. Ištiriama daugiau kaip1429 ha laukų, kuriuose planuojami auginti blyškiesiems ar auksiniams bulviniams nematodams jautrūs augalai. 

Dėl Latvijoje aptiktų blyškiųjų bulvinių nematodų, šiemet ir kitąmet Augalininkystės tarnybos specialistai didesnį dėmesį skirs šiauriniams Lietuvos rajonams, besiribojantiems su Latvija. Apie karantininius bulvių kenkėjus ir prevencines priemones numatome suorganizuoti informacinę kampaniją 

Žmones norėtųsi įspėti, kad net ir savo reikmėms vežant bulves iš kitų Europos Sąjungos valstybių, būtina įsitikinti, kad kiekviena jų pakuotė būtų paženklinta etiketėmis. Etiketėse, be kitos būtinos informacijos, turi būti nurodytas augintojo ar pakuotojo Fitosanitarinio registro numeris. Jei tokios etiketės ant bulvių pakuotės nėra, didelė tikimybė, kad bulvės dėl karantininių kenkėjų nebuvo tikrintos. O tai kelia riziką ne tik įsigijusiems produktą pirkėjams, bet ir bulvių augintojams Lietuvoje, nes bulvių karantininiai kenkėjai gali plisti kontakto būdu, bulvių atliekoms (lupenoms) patekus į dirvą, vandeniu ar juos platinti vabzdžiai. Kadangi blyškieji bulviniai nematodai gali būti platinami ir su dirvožemiu, aktualus ir bet kokios sodinamosios medžiagos atsivežimas. Būtina įsitikinti, kad atvežti augalai turėtų augalo pasą, patvirtinantį jų sveikatingumą. 

Augalininkystės tarnyba taip pat rekomenduoja laikytis pagrindinių prevencijos priemonių – sodinti tik sertifikuotas sėklines bulves (visos parduodamų sertifikuotų bulvių pakuotės turi būti paženklintos etikete (augalo pasu), kurioje nurodyta augalo rūšis, veislė, kategorija, taip pat uždarytos taip, kad nebūtų galima jų atidaryti nepažeidus ženklinimo sistemos.), bei naudoti tik savo ūkio techniką, o jeigu nepavyksta išvengti svetimos technikos naudojimo, būtina kaskart prieš naudojimą kruopščiai nuvalyti, kad ant padargų paviršiaus neliktų žemės likučių. 

Visi asmenys, bulves auginantys prekybai, privalo registruotis Lietuvos Respublikos Fitosanitariniame registre. Jei pastebėjote neįprastų ar nepažįstamų kenkėjų ar ligų požymių savo ūkio bulvėse, apie tai nedelsdami praneškite jūsų apskrityje esančiam Augalininkystės tarnybos regioniniam skyriui.

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.vatzum.lt, Facebook ir LinkedIn paskyrose. 

Augalininkystės tarnybos informacija