Vandens šuliniuose ne per daugiausiai. Laimė, kad jau laistyti vis mažiau ką tenka. Tvenkiniai taip pat nusekę. Žmonės jau seniai nemena, kad šitaip būtų. Pievose žolės menkai tėra, sodybose su trimeriu pievelės nupjautos tikra to žodžio prasme baltuoja – taip sausa. Žemė dulka lyg pelenai. Net buvęs lietus nieko nepagelbėjęs. Tačiau paradoksas: daržininkai džiaugiasi geru derliumi.

Tvenkiniuose ir šuliniuose vandens mažai

„Per 29 gyvavimo metus mūsų bala dar niekada nebuvo taip nusekusi“, – savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pirtininkas Rimantas Silkė iš Znicos kaimo. Tuoj vienas po kito atsiliepė ir kiti tvenkinius savo sodybose išsikasę rajono gyventojai patvirtindami, kad ir jų tvenkiniuose vandens ne kažin kiek.

Karšti, sausi orai padarė savo. Vanduo senka ne tik vasarą, kaip anksčiau būdavo, vandens nė kiek nepadaugėjo net dabar, rudenį. Kaimo žmonės sako, kad ir šuliniai tušti. Ypač tai aktualu ten, kur nėra vandentiekio. Menkas lietus negelbsti – šuliniai nuseko. „Gruntiniai vandenys nusėdę, šuliniuose vanduo senka“, – patikina geografas Jonas Malinauskas.

Miške balos išdžiūvusios, net pelkėse ženkliai sausiau nei įprastai. „Atkreipkite dėmesį į egles, pušis, kai būsite miške. Eglės ir pušys – beveik ties išnykimo riba“, – atkreipia dėmesį J. Malinauskas. Žmonės, gyvenantys prie miškų, pastebi, kad miškuose sausa, bet ne taip katastrofiškai, jie mena ir sausesnių metų. Anot vietinių, sausa, bet miške taip nesijaučia, tik kad grybų nėra.

Problema iškilo šakniavaisiams

Mokytojas geografas Jonas Malinauskas sako, kad klimato kaita vyksta ir nieko čia nepadarysi: sausra – jau dabar normalus reiškinys. Anot jo, Šiaurės Lietuvoje situacija geresnė, Pietų Lietuvoje drėgmės trūksta. „Iškilo problema šakniavaisiams: burokėliams, morkoms, bulvėms. Jei iki šalnų gerai nepalis, žiemą jos stovės prastai, nesilaikys gerai rūsiuose. Tikėtina, kad supus dalis derliaus“, – atkreipia dėmesį pašnekovas. Sako, kad nieko naujo nepasakys, ką žmonės nuo seno žino. „Reikia, kad palytų, kad šakniavaisiai gautų drėgmės“, – sako pašnekovas. Kai kurie ūkininkai net nearia laukų: sausa, žemė kaip akmuo.

Geografas nieko gero nežada ir ateičiai. „Ir ateityje sausros alins mūsų kraštą. Belieka prisitaikyti, kito kelio nėra ir nebus. Anksčiau arbūzai pas mus neaugo, o dabar kuo puikiausiai užauga“, – kaip pavyzdį, kad pas mus klimatas šiltėja, pasako jis. Dabar pats daržo gėrybių nuėmimo įkarštis. Daugelis bulves jau nusikasė, daržuose likę kopūstai, burokėliai, morkos. Vanduo senka ne tik vasarą, jo nė kiek nepadaugėjo ir rudenį. š pupelių galėtume sudėti spalvingą mozaiką: jų spalvos traukte traukia akį.

Išduoda paslaptį, kodėl daržovės užaugo

Undinė Tumavičiūtė daržininkauja Spartų ir Šlavantų kaimuose, Veisiejų seniūnijoje. Koks derlius užaugo jos daržuose, kai gamta šiemet ne juokais šėlo: pavasarį – šalnos, paskui – sausra? Rodės, daržai bus tušti, tačiau praktiškai viskas užaugo.

Undinė sako, kad derlius jų šeimos daržuose išties stebėtinai geras. Žieminiai česnakai kaip niekad gerai užderėjo, žmonės juos noriai pirko ir jau praktiškai belikusi tik sėkla, kurią pasiliko sodinimui. Bulvės – didelės, burokai, kaip sako šeimininkės, patys tie virti: nei per dideli, nei per maži, tik morkų dar nekasa. Anot daržininkės, dar ne laikas jas kasti: lai paaugs. Iš pupelių galėtų sudėti spalvingą mozaiką: jų spalvos traukte traukia akį.

Paklausta, kas sąlygojo tokį gerą derlių ne itin palankiomis oro sąlygomis, Undinė mano, kad jų krašte didelę įtaką padarė tai, jog daržovių augimo metu palijo. „Nes visų daržovių palieti juk negali. Kažką liejome, bet tikrai ne viską“, – pastebi ji. Mano, kad lietus reikiamu metu ir lėmė, kad daržo ir sodo gėrybių tikrai užteks ir sau, ir jų klientams.

Džiaugiasi, kad šiemet jų sode, kaip sako, obuolių metai. „Jau spaudžiame sultis, pradėjome prekiauti ir jomis. Dalį obuolių pasiliksime sau, kitą tikimės parduoti turguje. Pastebėjome, kad žmonės noriai perka, nes ne visi šiemet savo soduose turi obuolių“, – sako ji. Undinė pasidžiaugia, kad nors ruduo, tačiau dar pauogauja: žemuoges dar ir dabar skina. Turi ir pavasarinių žalumynų, kuriuos dar kartą pasėjo, tad darže ir krapų, ir ridikėlių, ir salotų pasiskina.

Optimistiškai nusiteikusi jaunoji daržininkė, mat daržovių gausu, o norinčių valgyti be cheminių trąšų užaugintas daržoves vis daugėja. Žmonės užsisako ir obuolių, ir bulvių. Visą vasarą praleidusi savo šeimos sodyboje, dabar Undinė čia sugrįžta tik savaitgaliais, mat jai jau prasidėjo mokslai VDU Agronomijos fakultete.

Dineta Babarskienė. „Dzūkų žinios"