Asociacija jau nebekomentuoja leisgyvės žinomo ūkininko avies. VMVT išrašė baudą

Socialiniais tinklais naudojasi vis daugiau žmonių, ūkininkai – ne išimtis. Daugelis dalijasi kasdienybės vaizdais, reklamuoja savo produkciją, bendrauja su klientais ar kolegomis. Tačiau ne visi vaizdai socialinėje erdvėje sulaukia teigiamų komentarų ir vertinimų.

Tai galėtų patvirtinti ir ūkininkas Petras Šiaučiūnas. Prieš porą savaičių jis pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame jis ragino šunį ištraukti ėdžiose įstrigusią avį. Šis vaizdo įrašas sulaukė daugybės žmonių komentarų. Gyventojai piktinosi ūkininko elgesiu, kai kurie netgi jį plūdo keiksmais ir jam grasino.

Tuomet ūkininkas P. Šiaučiūnas gynėsi, kad visada pats ištraukia avį arba tai daro šuo. Jis tikino, kad ir vaizdo įraše užfiksuota avis buvo išlaisvinta ir nenukentėjo.

Piktinosi gyvūnų gynėjais

Neseniai ūkininkas pasidalijo dar vienu vaizdo įrašu socialinio tinklo grupėje ir kvietė diskutuoti avių augintojus. Vaizdo įraše ūkininkas užfiksavo leisgyvę avį, gulinčią ant sniego.

„Vieni sako, kad nepridera to rodyti ir reikia mane sudeginti už tikrovę, kiti sako, kad taip jau būna dažname ūkyje ir nieko čia tokio. Kas man normalu, kitam atrodo nenormalu. Mažumos visada garsiai rėkia. Jai nerodysime ūkio visai arba avis pateiksime, kaip besiganančias ant debesų ir ėdančias bananus, tai greitu metu pamatę gyvulį aptvare tie žmonės kvies policiją, nes avys laisvai turi gyventi“, – rašė P. Šiaučiūnas.

Jis stebėjosi Lietuvos avių augintojų asociacijos komentaru po jo vaizdo įrašu.

Asociacija patarė ūkininkui kuo greičiau pasirūpinti leisgyve avimi, o jeigu gyvūno būklė negerėjo – kuo greičiau kreiptis į veterinarą. Taip pat asociacija komentare pridėjo ir nuorodą į Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimą. Asociacijai po komentaru pritarė ir Gyvūnų gerovės iniciatyvos organizacija.

Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau išrašė ir baudą žemdirbiui – 15 eurų.

P. Šiaučiūnas piktinosi, kad asociacija, komentuodama kartu su gyvūnų gerovės gynėjais, stoja prieš ūkininką ir jam prieštarauja. Nors turėtų elgtis priešingai – palaikyti ir padėti ūkininkams.

„Mažam vaikui aišku galima pasakyti, nešk namo ant „pečiaus“ avį ir kviesk daktarą. Ėriukas po nakties jau pradėjęs atšalti, nežinia nuo ko ir aš jį skersti turiu. Ar kviesti veterinarą? Bet juk avis guli paslika, nesikelia, jau raumenys pradėjo kietėti. Jeigu tokį ėriuką paskersčiau, kuo man tai baigtųsi, jeigu pamatytų gyvūnų mylėtojai“, – komentare piktinosi ūkininkas.

Jis svarstė, kad asociacija gerindamasi gyvūnų mylėtojams iš tikrųjų negali atstovauti ūkininkų.

Konfliktuoti nebenori

Lietuvos avių augintojų asociacija tikino, kad komentuoti ūkininko P. Šiaučiūno elgesio nebenori.

„Savo poziciją pateikėme, daugiau veltis į konfliktus ir aiškintis nebenorime“, – „Agrobitei“ komentavo asociacija.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad yra visokių žmonių, vieni mažiau jautrūs, kiti – daugiau.

„Galbūt ūkininkams nereikėtų visos realybės rodyti. Visi žinome, kad gyvūnai ir serga, būna paliegę. Tačiau gal to nereikėtų rodyti viešai. Dabar žmonės labai jautrūs. Be to, visi matome, kokių komentarų sulaukia panašūs vaizdo įrašai. Žmonės keikiasi, plūstasi. Atrodo, kad nieko gero nematome ir nenorime matyti. Todėl to nereikėtų skatinti panašiais žiauriais vaizdo įrašais“, – komentavo asociacija.

Elgesį su gyvūnais privalo vertinti specialistai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebėjo, kad kartais socialiniuose tinkluose žmonės jaučiasi pernelyg drąsūs.

„Taip pat socialiniai tinklai tapo įrankiu, kuriuo naudojasi ir ūkininkai save reklamuodami. Tai yra tikrai įdomu, nes gyvenimas kaime, auginant gyvulius, tikrai gali būti spalvingas. Tačiau žiūrovams nereikėtų tikėtis, kad gyvuliai, kaip šunys ar katės miega vienoje lovoje su šeimininkais“, – sakė ūkininkų atstovas.

Anot jo, dabar labai daug diskutuojama, koks elgesys su gyvuliais yra normalus, o koks jau nebe.

„Tačiau tai yra įtvirtinta Gyvūnų gerovės įstatymu, kuris aprašo, kaip turi būti laikomi gyvuliai, kaip turi būti su jais elgiamasi. Tik reikia pastebėti, kad anksčiau numatytos normos su laiku keičiasi. Pavyzdžiui, jeigu seniau buvo normalu, kad vištos visą gyvenimą praleisdavo garduose, dabar šios praktikos atsisakoma“, – komentavo R. Juknevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir ūkininko P. Šiaučiūno vaizdo įrašai sulaukė daugybės žmonių vertinimų ir komentarų.

„Tačiau laikausi nuomonės, kad apie problemas turi kalbėti specialistai, jie turi nustatyti – ūkininkas gerai ar blogai elgiasi su gyvuliais. Juk tam tikrais atvejais gyvuliai yra ir atimami iš žmonių, kurie jų neprižiūrėjo. Todėl nereikėtų patiems užsiimti linčo teismais socialinėje erdvėje“, – patarė ūkininkų atstovas.