Melžimo higienos geroji praktika

Julija Sachnevyč | Melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT

Kaip optimizuoti melžimo higieną, pagerinti gyvulių gerovę, sumažinti mastito dažnį ir, galiausiai, padidinti ūkio pelningumą užtikrinant aukščiausios kokybės pieno gamybą? Atsižvelgiant į aukštą Lietuvos bandų produktyvumą, siekiantį 30–35 kg pieno per dieną vienai karvei, tokie našumo rodikliai reikalauja nepriekaištingo, moksliškai pagrįsto melžimo valdymo, kad būtų išvengta reikšmingų fiziologinių ir ekonominių pasekmių.

Priešmelžiminės higienos protokolas: žingsnis po žingsnio

Tinkamai vykdomas priešmelžiminės higienos protokolas yra pagrindinė ūkio gynybos linija nuo aplinkos mastito sukėlėjų. Ši procedūra yra tiesioginė ir efektyvi intervencija, kuri, atliekama teisingai, gali sumažinti naujų infekcijų riziką 50–90 %.

Kiekvienas šio protokolo žingsnis turi aiškų tikslą ir turi būti atliekamas be kompromisų:

• Pirmųjų čiurkšlių numelžinėjmas: šis žingsnis ne tik stimuliuoja pieno išsiskyrimo refleksą, bet ir leidžia vizualiai įvertinti pieną bei anksti nustatyti klinikinius mastito požymius.
• Dezinfekcija su putomis: tikslas – sunaikinti patogenus ant spenio odos prieš prijungiant melžimo aparatą. Kad dezinfekcinė priemonė būtų veiksminga, jos kontakto su oda laikas turi trukti mažiausiai 30 sekundžių.
• Kruopštus nusausinimas: tai pats svarbiausias žingsnis. Speniai turi būti visiškai nusausinami švaria, individualia šluoste kiekvienai karvei atskirai. Taip išvengiama kryžminės taršos ir dezinfekcinės priemonės likučių patekimo į pieną. Vandens lašeliai, likę ant spenio, gali nutekėti į spenio galą ir tapti terpe bakterijoms plisti.
• Tešmens švaros poveikis: karvių švara yra tiesiogiai susijusi su tešmens sveikata. Tyrimai rodo, kad karvės, turinčios aukštą higienos balą (pvz. ≥ 3), pasižymi statistiškai reikšminga teigiama koreliacija su padidėjusiu somatinių ląstelių skaičiumi (SCS) ir bendru bakterijų skaičiumi (BBS) piene.

Melžimo įrangos valdymas: techniniai parametrai ir audinių sveikata

Net tobulai paruoštas spenys yra pažeidžiamas, jei melžimo aparatas – kritinis sąlyčio taškas – veikia netinkamai. Net ir esant tobulai higienai, neteisingai sureguliuota melžimo įranga gali sukelti fizinius spenių pažeidimus, atveriančius kelią infekcijoms.

Vakuumo valdymas:

• Dvi pagrindinės su vakuumu susijusios klaidos yra neteisingas jo lygis ir nereguliarūs svyravimai.
• Nereguliarūs svyravimai: staigūs vakuumo kritimai (>5 kPa) gali sukelti atgalinį pieno srautą. Šio reiškinio metu patogenais užteršto pieno lašeliai dideliu greičiu įstumiami atgal į spenio kanalą, taip reikšmingai padidinant naujų intramamarinių infekcijų riziką.
• Per aukštas lygis: nors aukštesnis vakuumas (pvz., >48-50 kPa) gali sutrumpinti melžimo laiką, ilgalaikėje perspektyvoje jis sukelia didesnį fizinį stresą ir pažeidžia spenio galo audinius. Pavyzdžiui, vakuumo padidinimas vos 2 kPa gali sutrumpinti melžimo laiką 8 sekundėmis, tačiau kaina už tai – padidėjusi audinių pažeidimo rizika.

Tinkamas vakuumo dydis yra 40-42 kPa.

Pulsacijos parametrai: hiperkeratozės prevencija

Pulsacijos tikslas – užtikrinti spenio masažo ir poilsio fazę, apsaugant audinius nuo kraujo ir limfos sąstovio (edemos).

Kritiškiausias pulsacijos parametras yra „d“ fazės (poilsio fazės) trukmė. Pagal tarptautinį standartą ISO 5707:2007, ši fazė turi trukti ne trumpiau kaip 150 milisekundžių (ms). Jei „d“ fazė yra trumpesnė, spenio audinys nespėja atsigauti, todėl atsiranda sąstovis ir ilgainiui išsivysto hiperkeratozė – spenio galo keratino žiedo sukietėjimas.

Protokolų pritaikymas: nuo melžimo aikštelių iki robotų

Nors fiziologiniai ir higienos principai išlieka universalūs, jų taikymas turi būti adaptuotas prie specifinės technologijos – ar tai būtų melžimas į pieno liniją, ar automatinė melžimo sistema, ar melžimo robotas.

Melžimas į linijas: kryžminės taršos valdymas

Didžiausia rizika melžimo aikštelėse yra kryžminė tarša, kai patogenai per melžimo aparatą ar darbuotoju rankas pernešami nuo vienos karvės kitai. Dvi prevencijos strategijos yra būtinos:

1. Naudokite individualias šluostes kiekvienai karvei: kiekvienai karvei privaloma naudoti atskirą vienkartinė šluostę arba individualiai išplautą ir dezinfekuotą audeklo skiautę.

2. Privalomas vilgymas po melžimo: šis žingsnis yra privalomas ir nediskutuotinas. Jis apsaugo spenio galą, kol spenio kanalas vis dar yra atviras, ir sumažina naujų užkrečiamųjų mastitų riziką maždaug 50 %.

Automatinės melžimo sistemos (AMS / robotai): specifiniai Iššūkiai

AMS sistemose problemos dažnai kyla dėl netinkamo spenių paruošimo ir neteisingai nustatytų sistemos parametrų. Svarbiausi parametrai, kuriuos būtina teisingai sukonfigūruoti:

• Stimuliacija ir palaukimo laikas: sistemos šepečiai ar purkštukai turi užtikrinti 12-15 sekundžių stimuliaciją, o delsos nustatymai turi garantuoti, kad būtų pasiektas minimalus 60 sekundžių palaukimo laikas.
• Automatinis aparato nuėmimas: melžiklių nuėmimo slenksčiai (pvz., 0.07–0.1 kg/min) turi būti tiksliai sureguliuoti, siekiant išvengti permelžimo, kuris yra viena pagrindinių hiperkeratozės priežasčių automatizuotose sistemose.

Ypatingas dėmesys pirmaveršėms

Pirmaveršėms karvėms reikia ypatingo dėmesio, nes jų speniai dažnai yra siauresni ir trumpesni, o audiniai jautresni mechaniniam stresui. Dėl mažesnio primilžio jos yra labiau pažeidžiamos permelžimo. Todėl rekomenduojama automatizuotose sistemose pirmaveršėms nustatyti aukštesnius automatinio nuėmimo srauto slenksčius, kad melžikliai būtų nuimti laiku ir išvengta spenių pažeidimo.

Svarbiausios rekomendacijos ūkio sėkmei

Vilgymas po melžimo yra privaloma standartinė procedūra užkrečiamųjų patogenų kontrolei. Dezinfekcija prieš melžimą (su putomis) yra tikslinė priemonė, taikoma bandose, turinčiose problemų dėl aplinkos mastito, ir visada turi būti atliekama su tobulu spenių nusausinimu individualia šluoste.

Melžimo klaidos yra priežastis, o aukštas SLS ir mastitas – pasekmė. Proaktyvus ir tikslus hygienos valdymas tiesiogiai lemia pieno kokybę, gyvulių sveikatą ir pieno ūkio ekonominį gyvybingumą.