„Pieno centras“: karas Artimuosiuose Rytuose trikdo lietuviškų pieno produktų eksportą

Irano sprendimas uždaryti Hormūzo sąsiaurį gali turėti pasekmių Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos pieno produktų eksportui, teigia pienininkų asociacija „Pieno centras“. Anot jos, karas Artimuosiuose Rytuose jau trikdo pagrindinius tarptautinės prekybos maršrutus, kuriais europietiška produkcija pasiekia Persijos įlankos šalis bei Azijos rinkas.

Pasak asociacijos vadovo Egidijaus Simonio, dėl įtampos regione dalis Lietuvos pieno perdirbimo įmonių jau susiduria su produkcijos eksporto sunkumais į kai kurias Persijos įlankos valstybes.

„Šiame regione didžiausios lietuviškų sūrių, sviesto ir kitų pieno gaminių rinkos pagal eksportuotos produkcijos vertę yra Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Toliau, link Azijos šalių, pagrindinės lietuviškų pieno produktų pirkėjos yra Malaizija, Indija, Vietnamas bei Indonezija“, – pranešime teigia jis.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2025 m. Lietuva į trečiąsias šalis už ES ribų eksportavo pieno produktų už 177 mln. eurų, iš kurių maždaug penktadalį sudarė eksportas į Azijos šalis, dar apie 9 proc. – į Persijos įlankos valstybes.

„Vis dėlto pagrindinė Lietuvos pieno sektoriaus eksporto kryptis išlieka ES – į ją pagal vertę keliauja apie 80 proc. viso lietuviškų pieno produktų eksporto. Sutrikimai Bendrijos prekybos maršrutuose ar eksporto rinkose veikia ir Lietuvos pieno perdirbėjus, kurie yra giliai integruoti į bendrą Europos rinkos tiekimo grandinę“, – nurodo E. Simonis.

Pienininkų asociacijos vadovo teigimu, pats Iranas nėra reikšminga ES pieno produktų eksporto rinka, tačiau sąsiaurio uždarymas gali smarkiai apsunkinti prekybą su kitomis regiono valstybėmis.

„Hormūzo sąsiaurio uždarymas faktiškai sustabdytų jūrų eksportą į Iraką, Kuveitą, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir rytinę Saudo Arabijos dalį“, – teigia E. Simonis.

EK duomenys rodo, kad pernai šios rinkos iš ES importavo pieno produktų už 1,59 mlrd. eurų – beveik 8 proc. viso ES pieno produktų eksporto.

„Eksportuotojams iš ES, taigi ir Lietuvos, sunkumų kelia ne tik geopolitinė įtampa Persijos įlankoje, bet ir smarkiai pabrangusios gamtinės dujos bei transporto kuras. Atitinkamai išaugus gamybos ir logistikos kaštams į kai kurias šalis eksportuoti produkciją tampa nuostolinga daugumai Europos pieno perdirbėjų“, – teigia E. Simonis.

Jo teigimu, Saudo Arabija gali dalį importo nukreipti per Raudonosios jūros uostus, tačiau kitos Persijos įlankos valstybės jūrų transportu lieka nepasiekiamos, jei sąsiauris uždarytas. Tai, pasak jo, pirmiausia paveiktų ES kondensuoto pieno, sūrio, sviesto ir nugriebto pieno miltelių eksportą.

Anot asociacijos, papildomą riziką kelia ir Irano remiamų grupuočių Jemene grasinimai trikdyti laivybą Bab el Mandebo sąsiauryje, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka ir Arabijos jūra, kadangi šis maršrutas yra svarbus ES prekybai su Azija. Pernai į šį regioną eksportuota pieno produktų už 4,9 mlrd. eurų – apie 24 proc. viso ES pieno produktų eksporto.

ELTA primena, kad vasario 28 dieną Izraelis pareiškė pradėjęs prevencinius smūgius prieš Iraną, „kad eliminuotų grėsmę Izraelio valstybei“. Iranui smogė ir JAV.

Tuo metu virtinė Irano smūgių sukėlė chaosą visame Persijos įlankos regione.

Eismas Hormūzo sąsiauryje beveik sustojo po JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną ir Teherano atsako. Paprastai per siaurą vandens kelią kasdien praplaukia maždaug penktadalis viso pasaulio naftos krovinių.