Parlamentiniam Kaimo reikalų komitetui delsiant priimti sprendimus dėl akcizo lengvatų naikinimo žemdirbiams skirtam dyzelinui ir kailinių žvėrelių fermų naikinimo Seimas nutarė, kad šie klausimai toliau bus  svarstomi be šio komiteto išvados. 

Seimas ketvirtadienį dėl to priėmė tris protokolinius nutarimus. Komitetas nušalintas ir nuo pataisų dėl verslinės žvejybos ribojimų. Visais trimis klausimais komitetas buvo papildomas.  

Pagal Seimo statutą pagrindinis komitetas pataisų svarstymo imasi po to, kai jas išanalizuoja ir išvadas pateikia papildomi komitetai. 

Premjerė Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad Kaimo reikalų komitete „nėra noro projektą (dėl akcizų kuru – BNS) svarstyti“. Ji pabrėžė, kad kailinių žvėrelių fermų savininkų norima kompensacijų suma „neatitinka nuostolių“.

„Vyriausybė tikrai nemokės kompensacijų, kurios neatitinka nuostolių, kuriuos patiria verslai, kurie yra uždaromi, o juos (nuostolius – BNS) galima įvertinti pagal finansines atskaitas“, – ketvirtadienį Seime pabrėžė I. Šimonytė. 

Kaimo reikalų komitetas trečiadienį nutarė prieš priimant sprendimus dėl akcizo lengvatų naikinimo dyzelinui bei krosnių kurui, taip pat dėl kailinių žvėrelių fermų uždarymo kreiptis į Europos Komisiją (EK) – siekiama išsiaiškinti, kokiu keliu eis Europos Sąjunga (ES).  

Žaliojo kurso paketas dėl akcizų kurui yra svarbus Lietuvai siekiant gauti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) lėšas, kurios dabar yra įšaldytos, nes Lietuva nevykdo įsipareigojimų ES dėl dviejų rodiklių, susijusius su mokesčių peržiūra nekilnojamojo turto, ir aplinkosaugos bei taršos srityse.  

Aplinkosaugos tikslus numatantis projektas Seimui buvo pateiktas 2021 metų gruodį, tačiau jis įstrigo Kaimo reikalų komitetui atmetus Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimą žemdirbiams riboti nuo 2024 metų liepos. 

Komitetas yra pritaręs Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus „lubas“ nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų. 

Akcizų įstatymo pakeitimais siūloma nuo 2023-2025 metų mažinti arba naikinti akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir keisti akcizų skaičiavimo tvarką. Planuojama didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti. 

Žaliosios mokesčių pertvarkos pakete numatyta šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą nuo 2023 metų siūlyta didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų buvo siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.   

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė yra sakiusi, kad dėl lengvatos žaliajam žemdirbių kurui biudžetas netenka 92 mln. eurų akcizų pajamų. 2020-2021 metams leidimą įsigyti „žalią“ dyzeliną yra gavę 126 tūkst. ūkininkų.