Dingę pinigai: apie lėšų deficitą ŽŪM vadovai žinojo dar liepos pabaigoje
Vos pasklidus žiniai, jog baigiantis 2014–2020 m. Kaimo plėtros programai (KPP) daliai ūkininkų pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ truks išmokėjimų, Agrobite.lt kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) detalesnės informacijos. Ir nors iš pradžių į pateiktus klausimus buvo atsakyta bendru visiems paviešintu pranešimu spaudai, kiek vėliau Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius pateikė ir šiek tiek detalesnius atsakymus. Iš jų aišku, kad apie lėšų trūkumą Kaimo plėtros programos projektams, Žemė sūkio ministerija žinojo seniai.
Nuo „palengvinimų“...
„Jau nuo 2024 m. ŽŪM susitikimuose su socialiniais partneriais fiksavo pirmuosius signalus, kad kai kuriems pareiškėjams, įgyvendinantiems investicijų į žemės ūkio valdas projektus, kyla problemos dėl statybos leidimų išdavimo bei kitų administracinių kliūčių“, – sprendimą pratęsti galutinių mokėjimų terminus pradeda aiškinti ministerija ir priduria, kad būtent dėl to vėluojantiems ūkiams buvo suteikta galimybė galutinius mokėjimų prašymus pateikti vėliau.
„Be to, ūkininkų atstovai (Lietuvos žemės ūkio taryba, Žemės ūkio rūmai, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija) raštu kreipėsi į ŽŪM, atkreipdami dėmesį į kai kurias projektų įgyvendinimui įtakos turinčias teisės aktų nuostatas, prašydami jas supaprastinti ir sudaryti palankesnes sąlygas projektų įgyvendinimui, mokėjimo prašymų pateikimui“, – dar vieną priežastį nukelti terminus įvardijo ŽŪM.
Esą projektų neužbaigimas laiku pirmiausia grėsmę keltų patiems ūkininkams – taikomos sankcijos ir patiriami finansiniai nuostoliai. „Tačiau tuo pačiu kyla grėsmė ir viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus interesams, kadangi tokiems projektams įgyvendinti numatytos, tačiau iki 2025 gruodžio 31 d. nespėtos išmokėti, KPP lėšos turėtų būti grąžintos Europos Komisijai“, – nurodė ŽŪM ir pridūrė: „lėšų grąžinimas nėra efektyvus ES lėšų valdymo būdas, ypač turint mintyje, kad ateinantis programavimo laikotarpis jau nebebus toks dosnus.“
... iki finansinio deficito
ŽŪM teigia, kad galimybe nukelti galutinį mokėjimo prašymą iki rugsėjo 30 d. pasinaudojo 270 paramos gavėjų – bendra jų projektų paramos suma siekia daugiau nei 125 mln. Eur.
Ir nors ministerija akcentuoja, jog terminai buvo nukėlinėjami ūkininkų prašymu, pamiršta aiškiai pabrėžti, jog 2025 m. buvo skelbtas papildomas kvietimas šiai priemonei – galbūt baiminantis, kad galiausiai dėl nukeltų terminų nebus spėta įsisavinti visų Europos komisijos skirtų lėšų. Pasekmė? „2025 m. spalio pradžioje pateiktais NMA duomenimis, prognozuojama, jog KPP lėšos bus pilnai išnaudotos. Preliminariais duomenimis, KPP programoje pritrūks apie 20,5 mln. eurų, todėl apie 163 projektų galutiniai mokėjimai turės būti atliekami iš Strateginio plano lėšų“, – konstatuoja ŽŪM.
Ką tai reiškia? Tikslas pasiektas – KPP lėšos išnaudotos ir nebus grąžinimo į EK, bet atsirado 20,5 mln. Eur deficitas. „Tačiau atkreipiame dėmesį, kad baigus vertinti gautus mokėjimo prašymus (dėl juose nustatytų netinkamų išlaidų ar kitų neatitikimų), šie skaičiai gali ir sumažėti“, – lyg save ramindama teigia ŽŪM.
Atsakomybė tarp eilučių
Tikrąją situaciją ŽŪM žinojo jau seniai. Ryšių su visuomene skyrius atsakydami į klausimus nurodė, kad dar rugsėjo mėnesio pradžioje, pagal liepos mėnesio 31 d. duomenis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdyje buvo „pristatyta informacija apie 23 mln. eurų KPP lėšų trūkumą.“
Vadinasi jau vasaros antroje pusėje buvo aišku, jog galutinis 2014–2020 m. programos įgyvendinimas strigs dėl lėšų trūkumo. Tikėtina, kad to negalėjo nežinoti nei buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, nei dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis, kuris tuo metu ėjo žemės ūkio viceministro pareigas.
Ta pati komisija, ko gero, bandė trūkumą lopyti likusiais įvairių priemonių nepanaudotais likučiais. Nepaisant to, ministerija džiaugiasi, kad per posėdį jos mėginimai suvaldyti finansus buvo įvertinti teigiamai...
