Šią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas su pasiūlymu dar kartą įvertinti ir apsvarstyti galimybę leisti medžiotojams šernų populiacijai reguliuoti naudoti papildomas priemones, tokias kaip naktinio ir termovizorinio matymo priemones (optinius naktinio matymo ar termovizorinius taikiklius ar jų priedėlius) ir gyvagaudžius spąstus šernams. Šios priemonės sudarytų galimybes ženkliai sumažinti šernų populiaciją.

„Lietuvoje vis dar nėra Nacionalinio šernų populiacijos reguliavimo plano, kuriuo būtų nustatytos priemonės, reguliuojančios šernų gausą Lietuvoje. Laukinėje faunoje (šernų populiacijoje) nėra taikomos AKM likvidavimo priemonės, o tik vykdomos AKM stebėsenos priemonės. Šernų populiacijai ir toliau nevaldomai gausėjant, AKM virusas sparčiai plinta Lietuvoje“, – teigė direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

VMVT duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius AKM nustatytas jau 135 šernams, o per visus 2022 -  670 šernų. 2022 m. AKM virusas pateko į 16 kiaulininkystės ūkių, kuriuose dėl AKM nugaišintos ir sunaikintos 2255 kiaulės.  

Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmas AKM atvejis, dėl šios ligos sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų. Skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose buvo sunaikinta 78 tūkstančiai kiaulių. Beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra laikoma užkrėsta AKM, kur ši liga yra nustatyta ar buvo nustatyta šernų populiacijoje. Lietuvai ir kitoms AKM užkrėstoms šalims Europos Komisijos nutarimais taikomi gyvų kiaulių, kiaulienos ir šernienos produktų vežimui apribojimai, o kiaulininkystės ūkiams ir medžioklės plotų naudotojams taikomi griežti biologinio saugumo priemonių reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nuolatinių investicijų.  

„Dėl AKM Lietuvos ūkio subjektai neteko galimybės laisvai prekiauti su daugeliu Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis ir patyrė bei nuolat patiria didelių ekonominių nuostolių dėl kiaulienos eksporto ribojimo. Iki šiol ne visos priemonės Lietuvoje šernų populiacijai reguliuoti ir valdyti yra įteisintos, nors jos sėkmingai taikomos kitose AKM užkrėstose Europos Sąjungos valstybėse, kurios vadovaujasi Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategija. Joje nurodoma, kad, „vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, papildoma techninė įranga medžioklėje galėtų būti naudojama siekiant pasiekti strategijos tikslus“, - pabrėžia Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Šernų populiacija Lietuvoje didėja. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys (2022–2023 metų medžioklės sezono), pagal kuriuos šernų skaičius 2022 m. buvo 23 391 ir, lyginant šernų skaičių 2022 m. su šernų skaičiumi 2021 metais, šernų 2022 m. padidėjo 6569 vnt. Šernų populiacijos didėjimą patvirtina ir 2022 metais padidėjęs sumedžiotų šernų skaičius, kadangi per 2022 metus medžiotojai pristatė AKM tyrimams 21,9 tūkst. sumedžiotų šernų mėginių. 

Būtent šiuo metu, kovo – balandžio mėnesiais, dauguma medžiotojų intensyviai nebemedžioja šernų, kadangi šernų patelės veda vaikus. Tai geriausiai iliustruoja ir statistiniai rodikliai.