12,7 mln. eurų melioracijai: savivaldybėms – vienas šansas, pusė milijono vienam projektui

Nuo vasario 25 d. savivaldybių administracijos gali teikti investicijų projektus valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių rekonstravimo darbams finansuoti. Šiam etapui Žemės ūkio ministerija skyrė 12,7 mln. eurų. Lėšos numatytos pagal tęstinę investicinę priemonę, kurios tikslas – atnaujinti fiziškai ir techniškai nusidėvėjusią melioracijos infrastruktūrą bei užtikrinti efektyvų žemės ūkio paskirties žemės sausinimą.

Pagal kvietimo sąlygas vienam projektui gali būti skiriama nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. eurų (su PVM). Jei projekto vertė viršija maksimalią finansuojamą sumą, trūkstamą dalį privalo padengti projekto vykdytojas, t. y. savivaldybė ar kiti partneriai. Kiekviena savivaldybė šiame etape gali pateikti tik vieną tikslinių investicijų projektą, todėl planuojant investicijas būtina aiškiai įsivertinti prioritetus, techninę būklę ir galimą poveikį didžiausiam plotui žemės ūkio naudmenų.

Dokumentų priėmimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus pasiekta visam etapui skirta 12,7 mln. eurų suma. Pavėluotai pateikti projektai nebus vertinami, todėl savivaldybėms rekomenduojama dokumentaciją parengti iš anksto ir nelaukti paskutinių kvietimo dienų.

Melioracijos infrastruktūros atnaujinimo poreikis Lietuvoje išlieka didelis. Šalyje melioruota apie 2,5–3 mln. ha žemės ūkio naudmenų, o didelė dalis drenažo sistemų įrengta prieš 40–60 metų. Specialistų vertinimu, daugiau kaip pusė melioracijos statinių yra nusidėvėję ir reikalauja rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Netinkamai veikianti sausinimo sistema lemia dirvožemio užmirkimą, mažesnį derlingumą, apsunkina technikos darbą laukuose ir didina ūkininkų sąnaudas. Skaičiuojama, kad dėl prasto drenažo derliaus nuostoliai atskirais atvejais gali siekti 10–30 proc., ypač lietingais sezonais.

Atsižvelgiant į ribotą finansavimo apimtį ir vieno projekto limitą iki 500 tūkst. eurų, šiame etape teoriškai galėtų būti finansuota apie 25–120 projektų, priklausomai nuo jų vertės. Tai reiškia, kad konkurencija tarp savivaldybių bus reikšminga, o prioritetas greičiausiai bus teikiamas techniškai pagrįstiems, didesnį žemės plotą apimantiems ir aiškų ekonominį bei aplinkosauginį efektą sukuriantiems projektams.

Savivaldybėms šis kvietimas – galimybė kryptingai spręsti ilgai atidėtas melioracijos problemas, tačiau kartu ir atsakomybė strategiškai pasirinkti svarbiausią objektą.