Ar ūkininkai privalės turėti kuro atsargų?

Apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms kalbama ne be reikalo. Ir ne tik dėl galimų karinių konfliktų. Vykstanti klimato kaita kone kasmet grasina įvairiomis stichinėmis nelaimėmis. Tad valstybė nuolat ieško galimybių, kaip reikėtų susidoroti su kebliomis situacijomis. Visai neseniai buvo iškelta idėja, kad pagelbėti kuro atsargomis galėtų ir ūkininkai.

Žemės ūkio rūmai palaiko idėją

„Ūkininkai visuomet gina savo žemę ir valstybę. Visais laikais taip buvo – ūkininkai buvo vieni iš didžiausių Lietuvos patriotų ir ramsčių“, – įsitikinęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Būtent Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) balandžio 1 d. vykusiame susitikime su Žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu buvo paliestos ir krašto apsaugos temos. Tuo metu ir buvo išsakyta idėja, kad ekstremalių situacijų atveju ūkininkai galėtų saugoti kurą ir taip prisidėti prie valstybės saugumo.

„Buvo kalba apie tai, kad būtų galima sudaryti kuro rezervus – kaupti kuro atsargas. Jos būtų naudingos tuo atveju, kai ištikus nepaprastai padėčiai būtų sunaikinti centriniai ištekliai. Tuomet ūkininkai galėtų pasaugoti dalį kuro ir skirti jį tokiems ypatingiems atvejams“, – susitikimo metu išsakytas mintis detalizavo ŽUR pirmininkas.

Jis patikino, kad ŽŪR, kaip institucija, palaiko šią idėją.

Pritarimas ir iš Seimo kaimo reikalų komiteto

„Kariuomenės ir civilių bendradarbiavimas ypatingomis situacijomis yra būtinas“, – įsitikinęs Seimo narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas.

Jis taip pat neabejoja, kad iškelta idėja yra svarbus žingsnis, galintis padėti užtikrinti nacionalinį saugumą ir efektyvų resursų panaudojimą susidarius ekstremaliai situacijai.

„Ūkininkai, turintys didelius kuro atsargų kiekius, galėtų suteikti paramą kariuomenei, kai to labiausiai reikia“, – tęsė M. Skamarakas.

ŽŪR pirmininkas savo ruožtu pridūrė, kad Lietuvos ūkininkai išties gali padaryti ir dar daugiau.

„Galėtų būti teikiamos ir technikos remonto paslaugos, paskolintos patalpos esant poreikiui ar kitais būdais išnaudota infrastruktūra regionuose. Tai yra, kai prireikia kažką pervežti, suremontuoti, paslėpti, užpildyti kuru ar evakuoti“, – vardijo dr. A. Svitojus.

Būtina visapusė komunikacija ir pritarimas

„Aš pritarčiau šiam siūlymui, tačiau tik tada, kai bus užtikrintos visos reikalingos apsaugos priemonės (ūkininkams būtų pravesti mokymai, kaip efektyviai ir saugiai perduoti kurą kariuomenės poreikiams, būtų aiškiai komunikuojama ir visi suinteresuotieji asmenys būtų informuoti apie jų teises ir pareigas) ir tinkamas reglamentavimas (pvz., ūkininkai galėtų turėti sutartis su kariuomene arba kitomis valstybės institucijomis, kad būtų aiškiai apibrėžtos sąlygos, kada ir kaip galėtų būti naudojamas jų kuras, numatytas kompensavimo mechanizmas)“, – savo poziciją aiškiai išdėstė M. Skamarakas.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas patikino, kad krašto apsaugos ir ūkininkų bendradarbiavimas turi būti skaidrus.

„Taip pat reiktų pagalvoti ir apie galimas pasekmes ūkininkams. Svarbu, kad tai nepadidintų jų naštos ar neapsunkintų kasdienės veiklos“, – į kitą galimo susitarimo pusę dėmesį atkreipė politikas.

Ar ūkininkai ir Lietuvos regionai pritartų šiai idėjai, neaišku. Kalbinta Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė spaudai Indrė Vilūnienė nurodė, kad asociacija kol kas nėra girdėjusi apie tokią idėją ir savivaldybių pozicijos šiuo klausimu negali įvardinti.