Kovą atpigo elektra, dujos ir biokuras

Per pastarąjį mėnesį šalyje beveik 40 proc. nukrito elektros kainos, o gamtinės dujos ir biokuras atpigo maždaug po 20 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). 

„Kovo mėnesį nacionalinė generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros energijos vartojimo poreikio – tai didžiausias per mėnesį pasigamintas vietinės elektros kiekis vartojimui patenkinti nuo Ignalinos AE uždarymo 2009 metais“, – rašoma agentūros pranešime.

„Pavasarį išaugusi nacionalinė generacija, ypač saulės ir vėjo elektrinėse, mažino ir elektros importą, ir elektros kainas, kurios palyginti su vasariu, Lietuvoje krito beveik 40 procentų. Mažėjo ir kitų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos TTF per mėnesį atpigo 19,2 proc., biokuras – 21 proc., centralizuotai tiekiama šiluma – 2,6 proc., o Brent naftos kainos sumažėjo 4,5 proc. ir jų vidurkis buvo mažiausias, lyginant kovo mėnesius nuo 2021-ųjų“, – skelbia LEA.

Tuo metu degalai šalies degalinėse minėtu laikotarpiu atpigo 2,5–3 proc.

Skaičiuojama, kad kovo mėnesį Nyderlandų TTF prekybos taške dujos vidutiniškai kainavo 42,7 Eur/MWh – 19,2 proc. mažiau nei vasarį, kai jų kainos siekė 52,9 Eur/MWh. LEA duomenimis, atšilus orams ir artėjant šildymo sezono pabaigai, gamtinių dujų kainos kovą svyravo 40,5–45,5 Eur/MWh ribose. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad TTF dujų kainos toliau gali svyruoti tarp 40–42 Eur/MWh.

Agentūra skelbia, kad trys Baltijos šalys per mėnesį bendrai suvartojo 2,9 TWh gamtinių dujų – tai 4,8 proc. daugiau nei pernai kovą, kai suvartota 2,8 TWh. Pažmima, kad šį kovą gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje buvo 8,8 proc. didesnis nei pernai, Latvijoje jis šiemet buvo 4,4 proc. didesnis nei pernai kovą, o Estijoje šiemet, palyginus su pernai kovu, suvartota 10,4 proc. mažiau gamtinių dujų.

„Šį kovą, palyginti su vasariu, gamtinių dujų vartojimas Latvijoje sumažėjo 42,7 proc., Estijoje – 29,8 proc., Lietuvoje – 22,7 procento. Kovą Lietuvoje dujų kiekis, perduotas tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams, buvo 0,9 TWh ir sumažėjo 18,6 proc., o į skirstymo sistemas perduotas gamtinių dujų kiekis siekė 0,7 TWh ir sumažėjo 27,5 proc., palyginti su vasariu“, – rašoma pranešime.

Skaičiuojama, kad Europos Sąjungos (ES) gamtinių dujų saugyklos šių metų balandžio 1 d. buvo užpildytos 34,2 proc., o 2024 m. tuo pačiu metu jos buvo užpildytos apie 59,2 proc. Latvijos Inčukalnio gamtinių dujų saugykla balandžio 1 d. buvo užpildyta 37,1 proc., pernai tuo pačiu metu – apie 45,6 proc. Be to, akcentuojama, kad kovo mėnesį per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 2,6 TWh gamtinių dujų. LEA duomenimis, tai visiškai patenkino Lietuvos gamtinių dujų vartojimo poreikį, o 1,0 TWh gamtinių dujų buvo skirta užsienio rinkoms.

„Kovą nacionalinė elektros generacija patenkino apie 83 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Svarbiausia elektros energijos gamybos technologija vėl tapo vėjo elektrinės, pagaminusios 37,6 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos (376,4 GWh) po to, kai vieną mėnesį buvo išaugusi šiluminių elektrinių svarba. Vasarį vėjo elektrinės pagamino 210,9 GWh elektros ir patenkino 20,4 proc. vartojimo poreikio. 2024 m. kovą vėjo elektrinės pagamino 300,6 GWh elektros – tai sudarė 29,2 proc. Lietuvos elektros vartojimo poreikio“, – praneša LEA.

Skaičiuojama, kad 2025 m. kovą elektros energijos vartojimas buvo 2,9, proc. mažesnis nei 2024 m. tą patį mėnesį ir 3,3 proc. mažesnis nei šių metų vasarį. Skelbiama, jog kovo mėnesį didmeninių elektros kainų vidurkis (91,98 Eur/MWh), palyginus su vasario mėnesio (152,47 Eur/MWh) vidurkiu, sumažėjo 39,7 proc. Pasak agentūros, tai lėmė padidėjusi vėjo elektrinių generacija ir šiltesnių orų nulemtas mažesnis elektros energijos vartojimas. Tuo metu didesnį elektros kainų mažėjimą stabdė neveikianti „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos bei kovo pabaigoje įvykęs „NordBalt“ jungties tarp Lietuvos ir Švedijos gedimas. Pagal ateities sandorius prognozuojama, kad šiais metais didmeninės elektros kainų vidurkis gali svyruoti tarp 65–105 Eur/MWh.

Lyginant 2025 m. vasario ir kovo mėnesius, didmeninės elektros kainos labiausiai mažėjo Estijoje (-40,6 proc.), o augo tik Suomijoje (0,5 proc.). Lyginant visas Europos Sąjungos valstybes, mažiausios didmeninės elektros kainos kovą fiksuotos Suomijoje ir Švedijoje, didžiausios – Airijoje, Italijoje, Vengrijoje. ES valstybių kainų vidurkis siekia 92,1 Eur/MWh.

LEA duomenimis, nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvoje siūlomų elektros tiekimo 24 mėnesių planų su fiksuota kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per kovo mėnesį nepakito ir siekė 0,246 Eur/kWh (2025-02-25) ir 0,246 Eur/kWh (2025-03-25). Tuo metu planų su fiksuota 12 mėnesių kaina (viena laiko zona, planas „Standartinis”) vidutinė 1 kWh kaina per mėnesį padidėjo 2,1 proc. – nuo 0,239 Eur/kWh (2025-02-25) iki 0,244 Eur/l (2025-03-25). Akcentuojama, jog planų su nefiksuota elektros kaina vidutinė mėnesio 1 kWh kaina šių metų kovo mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo nuo 0,313 Eur/kWh iki 0,240 Eur/kWh, arba 23 proc.

LEA duomenimis, 2025 m. kovo mėnesį biokuro kainos vidurkis siekė 16,9 Eur/MWh ir buvo 21 proc. mažesnis už vasario mėn. kainos vidurkį (buvo 21,3 Eur/MWh) ir 6 proc. mažesnis nei pernai kovo mėnesio kainos vidurkis (buvo 17,9 Eur/MWh).

Šį kovą Lietuvos vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina siekia 7,81 ct/kWh ir yra 2,62 proc. mažesnė nei vasarį, kai kaina siekė 8,02 ct/kWh, bet 10,47 proc. didesnė nei pernai kovą, kai ji siekė 7,07 ct/kWh.

Anot agentūros, šiemet kovo mėnesį penkių didžiausių Lietuvos miestų vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina yra 7,58 ct/kWh – 4,8 proc. mažesnė nei vasarį, kai siekė 7,96 ct/kWh, tačiau 15 proc. didesnė nei pernai kovą, kai buvo 6,6 ct/kWh. Palyginti su vasariu, šilumos energijos kaina kovą Vilniuje sumažėjo 5,9 proc., Kaune – 3,1 proc., Klaipėdoje – 7,6 proc., Šiauliuose – 4,8 proc., Panevėžyje – 0,3 proc.

Lyginant Baltijos šalis, stebimas nedidelis šilumos energijos kainų mažėjimas. Penkių didžiųjų miestų šilumos kainos vidurkis kovo mėnesį mažiausias Latvijoje – 7,2 ct/kWh (vasarį buvo 7,4 ct/kWh), Lietuvoje – 7,3 ct/kWh (vasarį buvo 7,6 ct/kWh), didžiausias Estijoje – 8,1 ct/kWh (vasarį buvo 9,2 ct/kWh). Lyginant sostines, Rygoje šilumos energija išliko pigiausia – 7,4 ct/kWh, Vilniuje – 7,7 ct/kWh, Taline – 7,8 ct/kWh. Tuo tarpu visos šalies šilumos energijos kainos vidurkis vienodas Lietuvoje ir Latvijoje – 7,8 ct/kWh, didžiausias Estijoje – 8,6 ct/kWh.

Minėtu laikotarpiu naftos kainų vidurkis siekė 71,6 USD/bbl ir buvo 4,5 proc. mažesnis nei vasarį, kai Brent nafta vidutiniškai kainavo apie 75 USD/bbl. Pagal naujausius ateities sandorius prognozuojama, kad Brent naftos kainos toliau gali svyruoti apie 60–70 USD/bbl.

Tuo metu vidutinė mažmeninė benzino kaina Lietuvoje per kovo mėnesį sumažėjo 0,064 Eur/l, o dyzelino – 0,077 Eur/l. Palyginti su vasariu, benzino vidutinės mėnesio kainos kovą Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse sumažėjo 0,037–0,065 Eur/l. Dyzelino vidutinės mėnesio kainos, kovą, palyginti su vasariu, visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,042–0,060 Eur/l.

Skaičiuojama, kad per 2025 m. kovo mėnesį lengvųjų keleivinių elektromobilių skaičius Lietuvos kelių transporto priemonių registre išaugo 3,24 proc. Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, agentūros duomenimis, kainavo 3,08 Eur, arba 2,7 karto pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą dyzelinu varomu automobiliu (8,27 Eur) ir 3 kartus pigiau nei nuvažiuoti tą patį atstumą benzinu varomu automobiliu (9,34  Eur).