Ar ŽŪM iš tiesų nerūpi 30 tūkst. ūkininkų likimas?

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Nenašiose žemėse mūsų šalyje veiklą vykdo apie 30 tūkst. ūkininkų. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) vadovė Danutė Karalevičienė sako pasigendanti dialogo su žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu – prieš kelis metus apkarpyta parama netenkina. „Mes nuo pat pradžių prašėme susitikti, padiskutuoti, ką galima šiemet padaryti, ką – kitais metais. Tačiau atrodo, kad Žemės ūkio ministerijai nerūpime“, – kartėlio neslėpė LNŽNA vadovė.

Nenašių žemių ribų pokyčiai

„Tai juodas ankstesnių ministrų palikimas“, – įsitikinusi D. Karalevičienė ir pridūrė, kad vienu metu buvo bandymų situaciją taisyti, bet, deja, pasak pašnekovės, kadenciją baigiančių ministrų įsakymų niekas nebeklauso.

Mūsų šalyje pagal nustatytą metodiką nenašios žemės skirstomos į dvi grupes – didesnio intensyvumo (Vnb≤32) ir mažesnio intensyvumo (33≤Vnb ≤ 34). „Lietuvoje naujos didelių gamtinių kliūčių turinčių vietovių ribos pradėtos taikyti nuo 2018 m. Po šių naujų ribų nustatymo 69 seniūnijos nebeatitiko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso“, – apie įvykusius pokyčius informaciją patikslino Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Tiesa, spaudos tarnyba pabrėžė, kad pereinamuoju laikotarpiu buvo skiriama įprasta nustatyta parama, kuri imtinai buvo mokėta iki 2021 m.

Atitinkamas išmokas taip pat gauna ir tie ūkininkai, kurie veiklą vykdo vietovėse, kuriose esama ir kitokių specifinių kliūčių. ŽŪM nurodo, kad šiai kategorijai priskiriamos intensyvaus karsto vietovės (išskirtos 7 seniūnijos Pasvalio r. sav. ir Biržų r. sav.) ir potvynių užliejamos vietovės (išskirtos 4 seniūnijos Šilutės r. sav. ir Pagėgių sav.).

Kodėl parama sumažėjo?

„Paramos pokytį lėmė kelios priežastys: sumažėjęs finansavimas kaimo plėtrai ir nuo 2018 m. įsiteisėjusios naujos vietovių su gamtinėmis kliūtimis ribos“, – esmines priežastis įvardijo ŽŪM.

Dar 2023 m. parama ūkininkams, vykdantiems veiklą vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, buvo skiriama pagal Kaimo plėtros programos (KPP) priemonę ,,Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių".

„Papildomas finansavimas buvo skirtas 2018 m. po perskirstymo iš bendrosios žemės ūkio politikos I ramsčio (tiesioginių išmokų) į II ramstį (kaimo plėtrą) (50 mln. Eur) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai papildomai iš nacionalinių lėšų KPP įgyvendinimui skyrus 73,5 mln. Eur, iš kurių priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių" atitinkamai buvo skirta 42,415 mln.“ – smulkiai detalizavo ministerijos spaudos tarnyba.

Susumavus papildomas finansavimas sudarė 92,5 mln. Eur. Būtent dėl to kurį laiką pavyko išlaikyti nepakitusį paramos lygį.

Dabar Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane ūkininkams, veiklą vykdantiems nenašiose žemėse, numatyta kasmet skirti po 26,1 mln. Eur paramos lėšų. Tuo tarpu KKP kasmet skirdavo po 54,2 mln. Eur.

(Nesi)mezgantis dialogas

„Labai liūdina požiūris į nenašių žemių savininkus ir jeigu jis nesikeis, kažkaip patiems ūkininkams teks spręsti“, – sako D. Karalevičienė.

Moteris neslepia, kad į naujai atėjusį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną ūkininkai dėjo daug vilčių ir tikėjosi, kad pats būdamas ūkininkas geriau supras kitus, o dabar, pasak pašnekovės, atrodo, kad ministras dirba tik stambiesiems.

„Norisi, kad ministras kalbėtųsi su ūkininkais ir dėl nenašių žemių, ir dėl durpynų, ir dėl visų apleistų žemių. Bet ministras su ūkininkais nesusitinka ir nors tu ką“, – nusivylusi kalbėjo LNŽNA vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad netenkina ne tik sumažinta parama, bet ir tai, jog ministerija didina reikalavimus, draudžia veiklą tam tikroje žemėje, pavyzdžiui, giliose durpžemėse ar užpelkėjusioje žemėje: „Mums ten neleidžia dirbti – nei arti, nei melioruoti, mes nieko negalim, mes nieko negaunam už jas, bet nieko už tai ir neduoda“.

Kritikos negailėdama D. Karalevičienė rėžė dar stipriau: „Tai nusikirpk sau tiesiogines išmokas ir atiduok nederlingose žemėse dirbantiems ūkininkams. Juk tie ūkininkai dirba tiek pat, kiek ir tu. Tada bus lygybė ir nestosim į tą eilę, kur pašalpas dalina“.

Video