Ar Lietuvos žemės ūkis pasiruošęs JAV muitams?

Pasaulio ekonomikoje prasidėjęs muitų karas ragina atkreipti dėmesį į Lietuvos situaciją. Ar daug žemės ūkio ir maisto produktų yra eksportuojama Į JAV? Ar Europos Sąjungai padidinti tarifai turės įtakos? Ir svarbiausia – ar Žemės ūkio ministerija pasiruošusi?

Eksportas į JAV

Praėjusiais metais, pagal pateiktą Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) statistiką, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į JAV sudarė tik 1,1 proc. iš viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. 2023 m. tiek pat. Vertinant visą Lietuvos eksportą į JAV, žemės ūkio ir maisto produktai sudaro 4,3 proc.

Ministerijos spaudos tarnyba taip pat pateikė tikslias eksportuojamų produktų grupes, kurios, tvirtinama, nesikeitė jau penkerius metus, tai yra:

• malybos produkcija; salyklas; krakmolas; inulinas; kviečių glitimas (2024 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės struktūroje sudarė 30,7 proc.);

• pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 18,4 proc.);

• aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos ir vaisiai; augalai, naudojami pramonėje ir medicinoje; šiaudai ir pašarai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 12,6 proc.)

• gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 8,6 proc.);

•  įvairūs maisto produktai (2024 m. eksporto vertės struktūroje sudarė 8,1 proc.)

(Ne)galimi nuostoliai

„Atsižvelgiant į Lietuvos eksporto į JAV struktūrą bei santykinai nedidelę vertę, tikėtina, kad JAV įvesti muitai ES produktams turės minimalų poveikį Lietuvos žemės ūkio ir maisto sektoriams“, – įsitikinusi ŽŪM spaudos tarnyba.

Ji pažymėjo, kad žymesnį poveikį gali pajusti pieno produktų eksportas. Mat padidinti tarifai galėtų suaktyvinti konkurenciją ES rinkoje.

Pardavimų tinklą JAV sparčiai plečia kiaušinių produktų gamintojai. Tačiau, pasak ŽŪM, net ir padidinti muitai neturėtų sutrukdyti plėtoti eksporto galimybių JAV.

Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas yra labai diversifikuotas. Todėl esant reikalui produkciją galima nukreipti į kitas rinkas. Šiuo metu mūsų šalis žemės ūkio ir maisto produktus eksportuoja daugiau nei į 156 pasaulio valstybes.

„Neabejotinai bus ir toliau sekamos rinkos tendencijos ir muitų poveikis lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportui. Svarbu konsoliduoti pastangas ES lygmeniu, kad galimas atsakas į poveikį būtų veiksmingas, o galimos ES rinkos apsaugos priemonės atlieptų mūsų gamintojų poreikius“, – apie pasiruošimą (ne)galimiems nuostoliams dėl JAV muitų lietuviškai produkcijai pažymėjo ŽŪM.

Vyriausybės kompetencija

„Žemės ūkio ministerija deda nuolatines ir kryptingas pastangas siekiant diversifikuoti žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkas bei įtvirtinti Lietuvos pozicijas esamose eksporto rinkose. Atsižvelgiant į eksportuojančių įmonių poreikį, kartu su URM ir VMVT pagalba ir toliau nuosekliai dirbsime siekdami plėsti eksporto rinkas ir didinti mūsų pramonės konkurencingumą“, – tvirtai žadėjo ŽŪM.

Atsižvelgdami į vykstančią JAV ir ES muitų kovą, ministerijos atstovai patikino stebintys situaciją.

ŽŪM išreiškė viltį, kad tarifų didinimas yra trumpalaikė prekybos politikos priemonė. Tačiau taip pat užtvirtino, kad esant poreikiui ministerija pasiruošusi ieškoti ES lygio paramos verslui sprendimų. Juos, beje, galėtų sustiprinti ir nacionalinio lygio priemonės.

„Tačiau tai jau LR Vyriausybės kompetencija“, – nurodė ŽŪM.