EFSA praneša: laukinių paukščių gripo plitimas lėtesnis, tačiau rizika išlieka

VMVT nuotr. VMVT nuotr.

Europos Sąjungoje, kaip informuoja Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), stebimas paukščių gripo (LPPG) plitimo laukinėje paukščių populiacijoje lėtėjimas. Lėtėjimas vyksta po itin sunkaus rudens ir žiemos periodo, kai viruso plitimas tarp vandens paukščių buvo pasiekęs didžiausią lygį per pastaruosius penkerius metus. Nors, remiantis naujausia ketvirtine EFSA, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir ES referencinės laboratorijos (EURL) stebėsenos ataskaita, bendras užregistruotų protrūkių skaičius šį sezoną yra didesnis nei praėjusiais metais, specialistai pabrėžia, kad rizika gyventojams užsikrėsti nuo laukinių paukščių išlieka maža. 

Situacija tarp laukinių ir naminių paukščių 

Nuo 2025 m. lapkričio 29 d. iki 2026 m. vasario 27 d. 32-ose Europos šalyse tarnybos užregistravo tokius duomenis: 

  • 406 protrūkiai naminių paukščių ūkiuose; 
  • 2 108 atvejai laukinėje gamtoje. 

Nors paukštynuose situacija buvo panaši, kaip per pastaruosius dvejus metus, laukinėje gamtoje virusas „siautėjo“ neįtikėtinu mastu: atvejų rasta 3 kartus daugiau nei pernai ir beveik 5 kartus daugiau nei prieš dvejus metus. Tačiau gera žinia ta, kad nuo gruodžio mėnesio susirgimų mažėja – tai įprasta tendencija artėjant pavasariui. 

Paukštininkystės ūkiuose dauguma paukščių užsikrėtė ne vienas nuo kito, o per netiesioginį kontaktą su laukiniais paukščiais. Šios išvados dar kartą patvirtina: ūkininkams būtina laikytis griežtos biosaugos, kad virusas nepatektų iš lauko į fermas ir neplistų ūkiuose. 

Nauji pavojaus ženklai – virusas tarp žinduolių 

Pastebėtas nedidelis PG atvejų augimas tarp žinduolių. VMVT specialistai informuoja, kad pirmą kartą Europos Sąjungoje paukščių gripo pėdsakų aptikta pieninių galvijų bandoje Nyderlanduose. 

Atvejis išaiškėjo vykdant stebėseną po to, kai tame pačiame ūkyje paukščių gripas buvo patvirtintas katei. Ištyrus 20 karvių, paties viruso jų organizme nerasta, tačiau vienai karvei nustatyti antikūnai. Tai serologinis patvirtinimas, kad gyvulys praeityje buvo susidūręs su H5N1 virusu, nors tyrimo metu atrodė kliniškai sveikas. Paaiškėjo, kad ši karvė anksčiau sirgo mastitu ir davė mažiau pieno, bet po gydymo visiškai pasveiko. 

Svarbu žinoti ūkininkams ir vartotojams 

  • Nustatyta, kad karvė viruso neplatina ir nekelia pavojaus žmonėms. 
  • Sirgusios karvės pienas į rinką nepateko. Be to, ūkyje gaminami tik pasterizuoti produktai, kurie yra visiškai saugūs vartoti. 

Manoma, kad įvyko užkrato „peršokimas“ nuo laukinių paukščių, todėl specialistai tęsia išsamius tyrimus, kad galutinai išsiaiškintų šį įvykį, o ūkiui laikinai taikomi stebėsenos ribojimai. 

VMVT

Video