Kalbos apie Kalėdas jau senokai sklando ore. Didieji ir daugelis kitų miestų jau papuošė eglutes, vyko koncertai ir renginiai. Kėdainiai taip pat stengiasi neatsilikti – paskelbta ir miesto puošybos idėja, ir koncerto bei eglutės įžiebimo data – gruodžio 9-ąją, renkami prekeiviai kalėdinei mugei. O kaip gi Kalėdoms ruošiasi kaimiškosios Kėdainių rajono savivaldybės seniūnijos ir jų gyventojai? Kokias Kalėdų tradicijas jie išlaikė?
Gudžiūnų seniūnija eglės nekirs

Gudžiūnų seniūnas Vidmantas Cechanavičius džiaugėsi, kad prie seniūnijos kaip tyčia auga didelė, daili ir aukšta eglė. Tad galvos sukti, kur ir kokią eglę puošti per Kalėdas, nė nereikia.

Tiesa, daug pinigų eglutės puošimui nėra skiriama, seniūnija sukasi su tais papuošimais, kuriuos turi iš anksčiau, ir tik šiek tiek kasmet atsinaujina asortimentą – tai keletą naujų dekoracijų, tai naujų švieselių prideda.

„Puošiame tradiciškai paprastai, tiesiog žaisliukai, lemputės, prie Kėdainių miesto Kalėdų eglės puošimo idėjos nesideriname. Ir seniūnijos pastatą papuošiame kasmet vis kiek kitaip, tai vienokiom, tai kitokiom kalėdinėm kompozicijom, bet nėra tie papuošimai įmantrūs, daugiausia darome viską tradiciškai“, – pasakojo seniūnas.

Prasidėjus žiemai tradicinis darbas seniūnijoje – apsižiūrėti, kokių papuošimų turima, ar visos girliandos veikia, nusprendžiama, ar reikia ir ko reikia dar nusipirkti.

O seniūnijoje ir bendruomenės centrai savo eglutes pasipuošia.

„Devynduonių bendruomenė labai aktyvi, o šiaip pastatus visi pasipuošia. Kalėdos būna šviesios, tikrai visi stengiamės tą nuotaiką sukurti“, – kalbėjo seniūnas.

Gudžiūnų seniūnijoje eglutės įžiebimo data numatyta gruodžio 15 d. 16 val.

„Šventę darome su Kultūros centru, būna Kalėdų Senelis, būna dovanėlių vaikams. Pernai šventė tikrai buvo nusisekusi, atėjo daug žmonių“, – džiaugėsi V. Cechanavičius.

Dotnuvos seniūnijoje Kalėdų startas – gruodžio 18-ąją

Dotnuvos seniūnijoje Kalėdoms startas bus duotas gruodžio 18 dieną. Kaip ir kitose seniūnijose, šventė būna organizuojama Kultūros centro, taip pat bendruomenės ir seniūnijos. Tiesa, seniūnas Modestas Tvaravičius neslepia, kad didžiausioms metų šventėms neišlaidauja ir seniūnijos biudžete palieka gana kuklią pinigų sumą.

„Puošiame gyvą didelę kirstą eglę. Pernai, tiesa, didelės eglės neturėjome, negavome, tad darėme kalėdinį eglyną. Vieną eglutę puošė seniūnija, kitą – Dotnuvos slaugos namai, taip pat ir Dotnuvos bendruomenės centras bei Kultūros namai – na, iš viso seniūnijoje buvo 7 ar 8 papuoštos eglutės. Mūsų pagrindinė eglutė būna prie Dotnuvos akmens, netoli bažnyčios, ten ir būna pagrindinė šventės vieta“, – pasakojo didžiausios kaimiškosios seniūnijos vadovas.

Jis su seniūnijos buhaltere jau dėliojasi šventinį biudžetą, mat seniūnija ir kokių papuošimų nori nupirkti, ir kalėdinių dovanėlių mažiesiems – mat Kultūros centras pasikviečia Kalėdų Senelį, o jis juk turi turėti saldžių dovanų šventės svečiams.

„Mano pirmosios Kalėdos Dotnuvoje buvo 2021 metais. Tada iš Šėtos atsivežėme eglę. Ten gyventojas pjovė didžiulę sidabrinę eglę ir pasiprašė, kad paimtume ją. Padėjo ūkininkas ją  atsivežti. Buvo labai graži, tanki, didelė eglė. Na, o pernai, kai neturėjome didelės eglės, iš urėdijos gavome keletą mažesnių kirstų eglaičių“, – pasakoja seniūnas.

Na, o pernai, kai neturėjome didelės eglės, iš urėdijos gavome keletą mažesnių kirstų eglaičių“, – pasakoja seniūnas.

Jis sakė, kad šiemet dar nėra tikras, iš kur gaus eglę. Tiesa, vienas variantas jau yra.

„Šiemet vienoje vietoje prašo žmogus seniūnijos pagalbos nupjauti didžiulę eglę. Ji didelė, jau ir pavojinga, nes gali nuvirsti ant pastato, bet kol kas laukiame leidimo ją nukirsti. Galbūt pavyks tą eglę panaudoti, bet dar kol kas svarstome, ar tikrai ją naudosime“, – šypsosi seniūnas, matyt, tolerantiškai bandydamas pasakyti, kad eglės dydis – dar ne viskas. Norisi, kad ji būtų ir dailiai nuaugusi.

„Puošiamės labiausiai žiūrėdami į tai, ką turime. Juk tie papuošimai nėra pigūs. Pernai štai iki miesto seniūnijos važiavau, jie sakė, kad atlieka girliandos, patikrinome, veikia – pasiėmiau, panaudojome pas save, po to grąžinome. Kartas nuo karto kažką nusiperkame, papildome papuošimų asortimentą. Bendromis jėgomis su mokykla, bendruomenės, Kultūros centru žiūrime, ką turime, ką galime sugalvoti. Paprastai labai ūkiškai tas šventes pragyvename“, – kalbėjo M. Tvaravičius.

Na, o kai kirstoji eglutė savo šventinės puošmenos darbą nudirba, ji būna supjaunama ir panaudojama šilumai skleisti, mat seniūnija kūrenama kietojo kuro katilu.

Seniūnas sako, kad kasmet per kalėdinį laikotarpį apvažiuoja visą seniūniją ir mato, kad gyventojai puošiasi ir stengiasi sukurti šventinę atmosferą.

„Iš tiesų labai nemažai sodybų per Kalėdas labai puošiasi pas mus. Mes kasmet vakarais, sutemus, kalėdiniu laikotarpiu važiuojame, padarome nuotraukų, pasidaliname su savivaldybe. Tikrai būna labai gražiai papuoštų sodybų, šviesių. Vainotiškėse, link Akademijos važiuojant gėlininkai savo sodybą su elniais pasipuošia, visuomet labai gražiai. Gyventojai švenčia kaip kas gali“, – kalbėjo pašnekovas.

Krakių seniūnija paruošė staigmeną

Paskambinus Krakių seniūnui Ernestui Barčui, jis išdavė paslaptį – ogi seniūnija paruošė staigmeną krakiškiams! Krakės tapo šventiniu traukos centru.

„Gruodžio 15 dieną 16 val. planuojamas eglutės įžiebimas. Šventę organizuoja Kultūros centras. Kaip tik prie jo auga didelė eglė, tad ji ir būna puošiama, ir šventė vyksta ten. Mes pasirūpiname, kad eglė būtų papuošta“, – sako seniūnas.

„Mes visi seniūnijoje sėdime, kalbame, tariamės, kaip čia nustebinti žmones, sugeneruojame idėjas. Sugalvojome puikias dekoracijos, kurias nupirkome ir jos mums liks, jas naudosime ir kitais metais. Praeitais metais nupirkome profesionalias lauko girliandas. Prieš tai dar samdydavome firmą, bet kainuodavo brangiai. Pamanėme, kad sumokame vieniems metams pinigus ir tiek, o dabar investavome ir nupirkome girliandą, kuri mums tarnaus dar labai ilgai. O ir žmonės patenkinti, buvo labai nustebę ir ilgai ja grožėjosi“, – sakė E. Barčas.

Jis pridūrė, kad šiemet pirmą kartą bus puikiai papuošta ir kalėdinė eglutė prie Meironiškio kultūros centro.

„Krakėse tikrai būna šviesu ir gražu. Žmonės puošiasi kasmet, Ažytėnų žemės ūkio bendrovė savo administracinį pastatą kasmet labai gražiai pasipuošia. Ir miestelyje, ir kaimuose labai gražu, kai sutemsta, labai gera tokiu metu po seniūniją pavažinėti, jaučiasi šventinė nuotaika“, – savo krašto gyventojus gyrė seniūnas.

Vilainių seniūnija apsieina ir be eglės

Vilainiuose Kalėdos visgi būna kitokios, nei visose kitose seniūnijose. Kodėl? Nes jie nepuošia centrinės eglutės. Kaip sakė seniūnas Antanas Bružas, tokia tradicija nusistovėjo, mat tiesiog miestas yra labai arti, ir vilainiškiai keliauja grožėtis centrine Kėdainių miesto eglute. Sako, kad eglutės Vilainiuose niekas nė nepasigenda.

„Mes esame šalia miesto ir mes miesto neaplenksime. Vilainiečiai visada važiuoja į Kėdainius, todėl mes neturime eglės puošimo tradicijos. Esu vieną kartą bandęs puošti, išėjo juokingai, todėl nebedarome to. Galvoju, kad jei jau žiebti eglę, tai daryti normalią šventę, o ne tik daryti vardan darymo. Žmonės nepasigenda tos eglės, jie ją aplanko mieste, turime kitokius kalėdinius akcentus ir jų pakanka“, – pasakoja seniūnas ir sako, kad net ir be centrinės kalėdinės eglutės seniūnija Kalėdoms būna pasipuošusi.

Puošiamas seniūnijos pastatas, visoje seniūnijoje yra vienokių ar kitokių šventinių akcentų, kalėdinių puokščių, kitokių papuošimų, būna ir viena kita mažesnė žibanti eglutė.

Čia pat jis priduria, kad seniūnija iš tiesų dar ir nespėjo gerai pagalvoti, kaip gi šiemet puošis šventėms, mat tik spėjo atsigauti po lapkričio švenčių.

„Man reik su dizaineriu pasitarti. Dar nesišnekėjau su savo dizaineriu, nors kas dieną matau“, – šelmiškai kikena seniūnas, o paklausus, kas gi tas paslaptingasis dizaineris, sako – ogi žmona! Štai taip, pasirodo, rūpestis seniūnijos grožiu gula ne tik ant seniūno pečių, tai jau tapo šeimos kasdieniais rūpestėliais.

„Man tik įgyvendinti viską belieka. Mano žmona – tikras idėjų generatorius, jos patarimai būna labai geri. Jei taip viską, ką ji siūlo, įgyvendinus, tai būtų išvis pasaka, būtų tiesiog idealu. Tik kad ne visada pavyksta padaryti, kaip ji sumano, na, o tada, būna, ir velnių gaunu…“ – juokiasi seniūnas. 

Jis priduria, kad Vilainiuose yra labai aktyvios bendruomenės, kurios kasmet tradiciškai žiebia savo eglutes.

„Pas mus bendruomenės švenčia atskirai – Tiskūnai, Šventybrastis, Lančiūnava. Jos darosi tuos eglučių įžiebimus, tai jų tradicinės šventės, o mes, kiek galime, jiems padedame, pasidaliname tuo, ką turime. Papuošimų turime, naudojame juos eilę metų. Bet apskritai neskubame su kalėdiniais papuošimais, na, neaplenksime mes Vilniaus. Norisi pataupyti tą kalėdinę nuotaiką“, – sako seniūnas ir, atrodo, panašiai galvoja ir kiti vilainiečiai.

A. Bružo teigimu, žmonės kalėdines dekoracijas tauposi ir dažniausiai sodybos ir namai sužiba tik pačiose Kalėdų išvakarėse – per šv. Kūčias.

„Puošiasi ir gyvenvietės, ir įstaigos, ir sodybos bei namai – visur galima matyti jaukių Kalėdų akcentų. Pernai, tiesa, labai stipriai matėsi, kad papuošimų sumažėjo – vien dėl didelės elektros kainos tų švieselių buvo gerokai mažiau“, – sako pašnekovas.

Josvainių seniūnijoje – net O. Koršunovo spektaklis

Josvainių centre auga didelė, aukšta eglė. Ji ir būna puošiama kasmet per Kalėdas, o šiemet eglutės įžiebimo šventę planuojama švęsti gruodžio 13 dieną 19 val.

Tiesa, šventę, kaip ir kitur, organizuoja Kultūros centras, o gruodžio vidury taip jau išpuolė, kad Josvainių kultūros centre vyks pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“ Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis. Į jį bilietai buvo išgraibstyti, tad aktoriai sutiko surengti papildomą pasirodymą, todėl Kalėdų eglutės įžiebimo šventę teko derinti prie laisvo nuo spektaklių laiko. Panašu, kad josvainiškiams gruodžio vidurys bus gausus gražių ir kokybiškų kultūrinių renginių.

„Į eglutės įžiebimą ateina ir Senis Šaltis, ir dovanėlių vaikams turi, tad žmonės tikrai ateina gausiai, jiems labai patinka toks šventinio laikotarpio startas.  Kasmet eglutę puošiame skirtingai – dėl to, kad mes samdome įmonę, kuri tuo užsiima. Eglė labai didelė, aukšta, ten tikrai nemažai darbo ją papuošti, ir gana sudėtinga jos viršūnę pasiekti. Dėl to mums samdyti įmonę kol kas atrodo priimtiniausias variantas. Kasmet su ja susideriname, kokios spalvos vyravo praėjusį kartą, kad nesikartotų, ir toliau jau kūrybinė laisvė jų – kaip puošti mūsų eglutę“, – pasakojo seniūnas Algimantas Sirvydas.

Jis sakė, kad kažkiek papuošiamas ir seniūnijos pastatas bei kitos seniūnijos vietos, tačiau negausiai, mat eglutės puošimui išleidžiama gana daug – apie 3 tūkst. eurų.

„Gyventojai patys puošiasi, Josvainiuose jaučiasi šventinė nuotaika. Miestelyje papuošimų daugiau, kaimuose kiek mažiau, tačiau vis tiek stengiasi žmonės. Tiesa, švieselių ir girliandų pernai buvo mažiau, nes elektros kainos nelepino“, – pasakoja seniūnas.