Vieviškiai, dovanotais hamakais, pasidžiaugė nepilną savaitę

„Vievis gražės tik tada, kai saugosime tai, kas sukurta“, – tokiais žodžiais pradėtas Vievio seniūnijos įrašas „Facebook“ socialiniame tinkle antradienio (rugpjūčio 19 d.) pavakarę. Iš atostogų grįžusi Vievio seniūnė K. Vitartė ne­sitikėjo išvysti tokio vaizdo nau­jai įrengtoje poilsio vietoje prie miesto ežero. Tinkamais naudoti hamakais miestiečiai, o gal ir miesto svečiai pasidžiaugė neilgai – nepilną savaitę. Du hamakus, dovanotus vietinio verslo, UAB „Gelmesta“, seniūnijos vyriausiasis specialistas pakabino rugpjūčio 12-ąją. Turbūt niekas nenumanė, kad ši dovana turės tokį trumpą „galiojimo laiką“.

Tikisi, kad nebus didelė finansinė našta

Susisiekus su Vievio seniūne K. Vitarte ir paklausus, ar didelė žala buvo padaryta, ji atsakė, jog kadangi hamakai buvo UAB „Gelmesta“ dovana, todėl pirmiausia susisiekė su jais bei laukia jų atsakymo, kur pirko tuos hamakus, ir kokia jų kaina. „Jei mums bus finansiškai nedidelė našta, tai seniūnija nupirks hamakus ir netrukus bus galima mėgautis sutvarkyta poilsio erdve“, – Kristina Vitartė dalijosi, jog dės pastangas atkurti poilsio erdvę prie Vievio ežero.

Įtariamas naudojimas ne pagal paskirtį

Toliau vysčius pokalbį telefonu, seniūnė sako nemananti, kad ši situacija yra vandalizmo aktas. Po Vievio seniūnijos įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ komentaruose žmonės dalijosi manantys, kad hamakai ištempti ant Drakono dantų, labiau vaikų yra naudojami kaip batutas. Turbūt tai ir yra priežastis, kodėl ir suplyšo jie, dar net savaitę nepanaudoti.

Reikalingos ne kameros, o žmonių sąmoningumas

Siekiant, kad nepasikartotų ši nemaloni situacija, reikėtų ne kameras ant kiekvieno kampo statyti ir tuomet galvoti, kad gyvename tvarkingoje ir saugioje aplinkoje… Kristina Vitartė ne vieną kartą pokalbio metu minėjo, kad šis įvykis labiau ne finansinis, o moralinis nusivylimas: „Ne tik seniūnija ar savivaldybė nori Vievį gražinti, bet ir vietinės įmonės. Todėl trumpam nusvyra rankos, pamačius apgadintą miesto infrastruktūrą, pritaikytą tiek gyventojams, tiek svečiams…“ Turbūt viešinimas yra geriausia priemonė, priversti žmones bent trumpam susimąstyti, nebūti abejingais. Vertėtų prisėsti ir pasikalbėti apie infrastruktūros saugojimą su savo vaikais ar artimais žmonėmis. Svarbiausia, jog susidūrus su panašiu nepagarbiu elgesiu visuomeniniam turtui, neliktume abejingais bei nepraeitume pro šalį. Pirmas žingsnis visada priklauso nuo mūsų – jei norime turėti gražią aplinką, turime elgtis atsakingai.