Kad žiema netaptų pražūtinga

Žiema kasmet tampa rimtu išbandymu ne tik gyventojams, bet ir ugniagesiams gelbėtojams, kuriems šaltasis metų laikas reiškia padidėjusį iškvietimų skaičių. Šildymo sezonas, intensyviau naudojami elektros prietaisai, uždari langai ir greitai patalpose besikaupiantys dūmai sudaro itin pavojingą derinį. Būtent žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, dažniau kūrena krosnis, naudoja papildomus šildytuvus ir rečiau vėdina patalpas. Tokiose sąlygose gaisrai plinta sparčiau, o pavojus pastebimas per vėlai. Ypač pavojinga tai, kad daugelis rizikų kyla kasdienėje buityje ir ilgą laiką lieka nepastebėtos, kol nutinka nelaimė.

Apie pagrindines grėsmes, skaudžias statistikos tendencijas, dažniausias gyventojų klaidas ir tai, kaip joms užkirsti kelią, kalba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Raimundas Šakinis, vyriausiasis specialistas Robertas Kaveckis ir Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Sigitas Mikalauskas. Pareigūnai remiasi ne tik statistiniais duomenimis, bet ir kasdiene praktika, su kuria susiduria gesindami gaisrus. Jų patirtis leidžia aiškiai įvardyti pasikartojančias problemas. Tai ne pavieniai atvejai, o ilgalaikės tendencijos, kurias būtina keisti.

Statistika, kuri verčia susimąstyti

Pokalbį pradėjęs Raimundas Šakinis akcentavo, kad 2026 metų pradžios statistika kelia rimtą susirūpinimą ir verčia iš naujo įvertinti gyventojų įpročius. Vien per šių metų sausį Telšių rajone kilo net 19 gaisrų, kuriuose žuvo du žmonės, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais buvo užfiksuoti vos 4. Toks staigus šuolis rodo, kad žiemos metu rizikos veiksniai tampa ypač pavojingi. Iš jų net 12 gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – ten, kur žmonės jaučiasi saugiausiai. Tai patvirtina, kad pavojus dažniausiai slypi ne viešose erdvėse, o namų aplinkoje.
Žvelgiant į platesnį kontekstą, 2025 metais Telšių rajone ugniagesiai gelbėtojai užgesino 98 gaisrus – tai 12,5 proc. mažiau nei 2024-aisiais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo teigiama tendencija, tačiau pareigūnai ragina neapsigauti. Tam tikrose srityse rizika išaugo, ypač atvirose teritorijose, kur kilo net 20 gaisrų – beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau. Gyvenamosios paskirties pastatuose užfiksuoti 44 gaisrai taip pat rodo, kad būsto saugumas išlieka opi problema.
Pasak R. Šakinio, didžiausią nerimą kelia tai, kad pagrindinės gaisrų priežastys išlieka tos pačios jau daugelį metų. Daugiausia gaisrų kyla dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Taip pat nemažą dalį sudaro elektros instaliacijos gedimai ir pašaliniai ugnies šaltiniai. Tai rodo, jog daug nelaimių kyla ne dėl nenumatytų aplinkybių, o dėl ilgalaikio aplaidumo ir neatsakingo požiūrio.

Dūmai – nematomas, bet mirtinas pavojus

Vyriausiasis specialistas Robertas Kaveckis pabrėžė, kad žiemą gaisrai ypač pavojingi dėl itin greito dūmų plitimo uždarose patalpose. Šaltuoju metų laiku žmonės rečiau vėdina būstus, sandariai uždaro langus ir duris, todėl nuodingos degimo dujos kaupiasi itin greitai. Dūmai dažnai pasklinda dar greičiau nei liepsna, todėl pavojus kyla net ir nedidelio gaisro atveju. Pakanka menkiausio neatsargumo – rūkymo lovoje ar neužgesintos nuorūkos – ir minkšti baldai per kelias minutes virsta dūmų šaltiniu.
Statistika patvirtina, kad dažniausia žūčių gaisruose priežastis yra ne liepsnos, o dūmai. Jie sukelia apsinuodijimą, dezorientaciją ir greitą sąmonės netekimą. Nors 2025 metais Telšių rajone gaisruose žmonių nežuvo, pareigūnai pabrėžia, kad tai – kryptingos prevencijos ir laiku suteiktos pagalbos rezultatas. Tačiau kiekvienas atvejis, kai žmogus nespėja išeiti iš uždūmintų patalpų, primena, jog budrumo prarasti negalima nė akimirkai.

Elektros prietaisai ir šiuolaikinės rizikos

Pastaraisiais metais vis daugiau gaisrų siejama su elektros prietaisais ir moderniomis technologijomis. 2025 metais net 14,29 proc. visų gaisrų kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų ar instaliacijos gedimų. Taip pat fiksuoti gaisrai, kilę transporto priemonėse dėl elektros sistemų sutrikimų. Pareigūnai vis dažniau susiduria su užsidegusiais elektriniais paspirtukais, jų baterijomis ir netinkamai kraunamais įrenginiais. Šios rizikos anksčiau buvo mažiau aktualios, tačiau dabar tampa kasdienybe.
Žiemą ši rizika dar labiau išauga – elektros prietaisai naudojami intensyviau, o baterijos jautriau reaguoja į temperatūrų svyravimus. Gyventojai dažnai krauna įrenginius naktimis, palikdami juos be priežiūros. Pareigūnai ragina to vengti ir nenaudoti pažeistų, savadarbių ar abejotinos kilmės prietaisų. Net ir trumpas elektros instaliacijos sutrikimas gali tapti gaisro pradžia ir sukelti didelius nuostolius.

Bendruomenė ir prevencija – ne mažiau svarbios už techniką

Telšių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos direktorius Sigitas Mikalauskas pabrėžė, kad rajone veikiančios ugniagesių komandos Varniuose, Luokėje, Tryškiuose, Žarėnuose ir Nevarėnuose leidžia greičiau reaguoti į nelaimes. Tačiau net ir greitas reagavimas ne visada gali išgelbėti gyvybes, jei pavojus nebuvo pastebėtas laiku. Ypač kaimiškose vietovėse priešgaisrinė sauga turi tapti bendru rūpesčiu. Čia itin svarbus kaimynų, seniūnų ir bendruomenių vaidmuo.
2025 metais pareigūnai aktyviai vykdė prevencines akcijas „Padėk artimui“, „Saugūs namai“ ir „Daugiabučiai be gaisrų“. Jų metu aplankyti daugiau nei 400 būstų, įrengti 94 autonominiai dūmų detektoriai. Prevencinis darbas buvo orientuotas į vienišus, senyvo amžiaus ir socialiai pažeidžiamus gyventojus. Dažnai būtent jie pirmieji susiduria su pavojais, tačiau neturi galimybių patys jų pašalinti.

Maži sprendimai, kurie gelbsti gyvybes

Didelis dėmesys skirtas ir autonominiams dūmų detektoriams, kurie laikomi viena efektyviausių prevencijos priemonių. Vienas toks įrenginys Varniuose naktį išgelbėjo gyventojos gyvybę – laiku pažadino ir suteikė galimybę išeiti iš degančio būsto. Pareigūnai pabrėžia, kad detektorius turi būti ne stalčiuje, o tinkamai pritvirtintas prie lubų. Ne mažiau svarbi ir jo priežiūra – elementų keitimas bei reguliarus patikrinimas.
Ugniagesiai taip pat primena skaudžią nelaimę, kai žmogus žuvo grįžęs į degantį pastatą. Tokie atvejai parodo, kaip pavojinga bandyti gelbėti turtą, kai kyla grėsmė gyvybei. Daugiabučiuose ypatingą pavojų kelia užgriozdintos laiptinės, kurios apsunkina evakuaciją ir trukdo gelbėtojams.
Pokalbio pabaigoje pareigūnai akcentavo, kad gaisrinė sauga prasideda nuo kasdienių sprendimų – atsakomybės, budrumo ir rūpesčio vieni kitais. Žiema kasmet patikrina, kiek rimtai į tai žiūrime, o prevencija išlieka patikimiausia apsauga nuo ugnies.