„Krekenava“ Motinos Žemės dieną kasdien švenčia 6 200 hektarų plote

Pavasaris žemdirbiui – tikras darbymetis. Po žiemos sąstingio bundanti gamta yra ne tik kasmet įvykstantis stebuklas, bet ir didžiausias turtas, kurį turime. Kasmet balandžio 22-ąją pasaulis mini Motinos Žemės dieną. Tai diena, skirta atsigręžti į mūsų planetą, susimąstyti apie išteklių tausojimą ir harmoniją su gamta. Vienai didžiausių Lietuvos žemės ūkio bendrovių UAB „Krekenava“ ši diena nėra tik vienkartinis kalendoriaus įrašas. Tai – kasdienė filosofija, pasireiškianti per kiekvieną pasėtą grūdą 6 200 hektarų plote ir atsakingą požiūrį į dirvožemį, kurį paliksime ateities kartoms.

Kas yra Motinos Žemės diena ir kodėl ji svarbi?

Motinos Žemės diena oficialiai pradėta minėti dar 1970 metais JAV, o vėliau tapo globaliu judėjimu, kurį pripažino Jungtinės Tautos. Jos tikslas – ugdyti atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename. Šiandien, klimato kaitos ir intensyvios pramonės fone, ši diena įgauna vis gilesnę prasmę. Žemės ūkis čia vaidina kritinį vaidmenį, mat jis gali arba nualinti žemę arba tapti jos regeneracijos dalimi.

Minėdami Motinos Žemės dieną, „Krekenavos“ agronomai į laukus išlydi techniką su itin plačiu sėjamų kultūrų krepšeliu. Šiemet 6 200 hektarų plote sėjami ir auginami bus burokėliai (apie 90 hektarų), cukriniai runkeliai (apie 52 hektarus), rapsai, sojų pupelės, kviečiai, miežiai ir avižos.

UAB „Krekenava“ pasirinko antrąjį kelią. Bendrovės vadovai ir specialistai supranta, kad žemė nėra begalinis resursas – tai gyvas organizmas, kuriam reikia ir poilsio, ir įvairovės, ir pagarbos. Tad ir Motinos Žemės diena čia minima ne kažkokiais pompastiškais renginiais, o kas dieną, priimant atsakingus sprendimus ir dirbant su pagarba žemei, taikant pažangiausius regeneracinės žemdirbystės metodus.

Kas ta regeneracinė žemdirbystė?

Daugiau nei 15 metų UAB „Krekenava“ savo veiklą grindžia regeneracinės žemdirbystės principais. Tai metodas, kuris orientuojasi ne į maksimalų naudos „išspaudimą“ iš dirvos čia ir dabar, o į dirvožemio gyvybingumo atkūrimą.

„Vykdydami žemdirbystės veiklą jau daugiau nei 15 metų dirbame pagal regeneracinės žemdirbystės principus. Kasdienėje praktikoje mūsų grupės žemės ūkio bendrovės orientuojasi į dirvožemio gyvybingumo atkūrimą ir ilgalaikį išsaugojimą“, – pasakoja įmonės vadovas Vaidas Lebedys.

Šis požiūris iš esmės keičia tradicinį ūkininkavimą. „Krekenavos“ laukuose nebepamatysite gilių arimų, kurie apverčia dirvą aukštyn kojomis ir suardo jos mikrobiologinę ekosistemą.

„Mes visiškai neariame žemės, ją judiname tik minimaliai. Paliekame visus šiaudus, taip skatindami organinės medžiagos kaupimą – taip didėja humuso kiekis. Tam naudojami tarpiniai pasėliai, nepaliekam per žiemą dirvos visiškai plikos, taip saugome ją nuo erozijos“, – aiškina V. Lebedys.

Mažesnis dirvos paviršiaus judinimas ne tik padeda išlaikyti drėgmę, o tai tampa kritiškai svarbu vis labiau sausėjančiomis vasaromis, bet ir leidžia natūraliems procesams vykti be žmogaus įsikišimo.

O kas iš to, paklausite? Ogi net labai daug. Ne tik žemė, kurioje kasmet auginami pasėliai, išlieka stipresnė, gausi mikroelementų, bet ir joje augantys augalai būna sveikesni, o trąšų poreikis natūraliai mažėja.

„Tokiu būdu mes mažiname trąšų naudojimą, nes augalas būna sveikesnis pats iš savęs, iš žemės, kurios išteklius naudojame atsakingai ir stengiamės, kad joje vyktų natūralūs procesai“, – pabrėžia vadovas.

Auksė Novogrudskė, „Krekenavos“ agronomė, sako, kad be meilės geri augalai neužaugs. Tad meilė savo darbui ir šiltas ryšys su savo kolegoms yra būtina, siekiant geriausių rezultatų.

Šiųmetėje sėjoje ir tradicijos, ir nauji pasirinkimai

Minėdami Motinos Žemės dieną, „Krekenavos“ agronomai į laukus išlydi techniką su itin plačiu sėjamų kultūrų krepšeliu. Šiemet 6 200 hektarų plote bus sėjami ir auginami burokėliai, cukriniai runkeliai, rapsai, kviečiai, miežiai ir avižos. Tačiau „Krekenavos“ laukuose žaliuos toli gražu ne tik laiko patikrintos klasikinės kultūros, bet ir mūsų kraštams ne tokie jau įprasti augalai.

Sojų pupelės yra viena įdomiausių „Krekenavos“ šių metų sėjos dalių. Tai ne tik verslo sprendimas, bet ir atsakas į besikeičiantį klimatą.

„Naujovė pas mus yra sojų pupelės. Pasirinkome šią kultūrą išmėginti, nes sojų pupelės yra atsparesnės karštam orui. Nors pernai vasara šiluma mūsų nepalepino ir sojų pupelių derlius nebuvo toks, kokio norėtume, vis dėlto bendrai žvelgiant vasaros Lietuvoje darosi vis karštesnės. Sojos yra šiltųjų kraštų augalas, joms karštis ir sausros ne tokios baisios. Supažindinsime ir Lietuvos rinką su sojų pupelėmis, tikime, kad tai bus malonus asortimento papildymas“, – ateities planais dalijasi Vaidas Lebedys.

Be to, sojos turi dar vieną puikią savybę – jos pačios maitina dirvą. Turi savitus mikroelementus, kurie nėra tokie jau įprasti lietuviškai žemei, tačiau joje skatina dirvožemio biologinę įvairovę. Tai puikiai dera su įmonės tikslu turtinti žemę natūraliais būdais.

Agronomo profesija pati pasirenka žmogų

Žemės svarba yra nenuginčijama, tačiau kiek ta žemė būtų palanki žmogui be paties žmogaus žinių ir rankų darbo? „Krekenava“ didžiuojasi tuo, kad čia darbuotojai auga kartu su įmone. Puikus pavyzdys – Auksė Novogrudskė, „Krekenavos“ agronomė, kurios karjeros kelias įkvepia kiekvieną ieškantį savo vietos po saule.

„Aš atėjau čia dirbti išvis be mokslo, kaip sandėlininkė. Paskui reikėjo išeiti į mokslus – darbo metu juos ir pasibaigiau. Sekėsi labai gerai, nes jau daug ką žinojau iš praktikos, mokytis buvo lengva. Iš mokslų į praktiką ateiti daug sunkiau nei iš praktikos į mokslus“, – prisimena Auksė, šį rugpjūtį skaičiuosianti jau 19-us metus įmonėje.

Moteris sako, kad ne ji pasirinko šią profesiją, o profesija pasirinko ją. Juk darbas agronomijos srityje – tai nuolatinis dinamiškumas ir 

kūryba
 po atviru dangumi, tad tinka taip pat ne kiekvienam.

„Agronomas daro daug – nuo popierizmo iki darbo su žmonėmis ir pasėlių priežiūros. Svarbiausia yra geras kolektyvas, gera aplinka, geri vadovai. Mūsų bendrovė labai stipri, ir tai yra svarbiausia“, – džiaugiasi specialistė.

Augalai kaip ir pyragai – be meilės geri nebus

Kaip dažnai sakoma – pagrindinis gero patiekalo ingredientas yra meilė. Visai taip pat, pasirodo, yra ir laukuose. Pasak Auksės, jokia moderniausia technika nepakeis agronomų intuicijos ir meilės savo darbui.

„Jei meilės nebus, niekas neaugs. Meilė prasideda nuo žemės dirbimo, išdirbimo, tręšimo, sėklos pasirinkimo.

Aišku, daug ką lemia ir orai. Jų užsakyti negalime, nors ir Dievo neretai meldžiam, bet ne visada maldos padeda“, – juokiasi agronomė ir priduria, kad žemdirbystė yra kartais it loterija, o šansai, kad orai bus palankūs, yra lygiai tokie patys, kaip ir šansai, kad orai viską gerokai pagadins.

O pakelti tokį neužtikrintumą ir žmogaus valiai nepaklūstančių orų iškrėstas eibes yra lengviau, kai kolektyvas darnus, o kolegos vieni kitiems yra ir draugai, ir bičiuliai, ir patarėjai.

„Darbe turime ritualų. Su purkštuvais vienu sparnu pamojuoja, jei nori dėmesio ar pasisveikinti. Vakare, jei prasilenkiam su traktoriais, per raciją visada: „gerą vakarą“. Mes gyvename labai draugiškai“, – šypsosi agronomė.

Šiuo metu Auksės komanda ruošia žemę cukriniams runkeliams ir sojoms. Darbas reikalauja didelio susikaupimo – vien burokėlių pasodinimas, kurių įmonė turi 90 hektarų, yra nemenkas iššūkis. Tačiau dirbant petys į petį su kolegomis Mariumi ir Vidmantu, visi sunkumai tampa įveikiami.

Motinos Žemės diena Lietuvos laukuose yra minima kone kasdien – tai žaliuojantys kviečiai, saulėje blizgantys rapsų laukai ir drąsūs sojų pupelių bandymai.

Švęsdami šią dieną, prisiminkime, kad kiekvienas burokėlis ant mūsų stalo ar cukraus šaukštelis kavoje turi savo istoriją. Ta istorija gali būti parašyta su meile ir pagarba Žemei, kuri mus maitina. Juk kiekvienam norisi būti gražios istorijos dalimi.