"Norfos" prekybos tinklą valdanti "Rivona" pralaimėjo teismą

Asociatyvi nuotr. Canva nuotr. Asociatyvi nuotr. Canva nuotr.

Klaipėdos valdžia mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ neturi sumokėti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus Klaipėdoje, šalia naujo „Norfos“ prekybos centro. 

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) rugsėjo 3 dieną atmetus „Rivonos“ skundą, įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo birželio 26 dienos sprendimas, pagal kurį buvo atmestas bendrovės prašymas priteisti papildomas išlaidas už Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos remontą. 

„Kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina“, – konstatavo teismas. 

„Rivona“ teismo prašė peržiūrėti Apeliacinio teismo birželio 26 dienos sprendimą. Pastarasis paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos vasario 3 dienos sprendimą, kuriuo taip pat nebuvo tenkintas įmonės ieškinys.

Tačiau nesibaigus trijų mėnesių apskundimo LAT terminui, „Rivona“ gali dar kartą teikti kasacinį skundą.

Bendrovė teismams teigė, kad pagal 2021 metų birželio susitarimą su uostamiesčio savivaldybe ji už 2,15 mln. eurų kompensaciją įsipareigojo suremontuoti šalia statomos „Norfos“ esančią sankryžą, tačiau įgyvendinant sutartį reikėjo atlikti papildomų darbų, todėl ji paprašė savivaldybės padidinti kompensaciją 3,5 mln. eurų iki 5,62 mln. eurų, tačiau pastaroji to daryti teigė neketinanti. 

Savo ruožtu uostamiesčio valdžia teigė, kad ši sankryža savivaldybei nebuvo prioritetinė, o sutvarkyta infrastruktūra labiau reikalinga prekybos centrui. 

„Rivona“ bandė šį argumentą ginčyti, pateikdama ir papildomas sutartis tarp kitų prekybos centrų valdytojų bei uostamiesčio valdžios, tačiau Apeliacinis teismas įrodymų nepriėmė, nes pastarieji galėjo būti teikiami ir pirmosios instancijos teisme. 

Tuomet teismas konstatavo, kad nėra duomenų, jog su „Rivona“ pasirašyta sutartis būtų įtraukta į savivaldybės infrastruktūros priemonių planą, todėl nėra pagrindo bendrovės rekonstruotą sankryžą laikyti prioritetine. 

Be to, „Rivona“ pati prisiėmė galimą riziką dėl investuotų papildomų lėšų, todėl neturi teisės į jų atlyginimą. 

Video