Potvyniai nelauks: ar hidrotechniniai statiniai pasirengę pavasario smūgiui?

Nors kalendorinis pavasaris dar tik įsibėgėja, daugelyje Lietuvos upių vis dar laikosi ledas. Tačiau oro temperatūrai sparčiai kylant, hidrologinė situacija gali keistis itin greitai – prasidėjus ledonešiui ir formuojantis ledų sangrūdoms, kyla staigaus vandens lygio pakilimo ir potvynių grėsmė. Atsižvelgdamas į šias rizikas, Aplinkos apsaugos departamentas ragina savivaldybes bei hidrotechninių statinių savininkus ir naudotojus nedelsiant imtis prevencinių veiksmų.

Lietuvoje yra daugiau kaip 1 200 užtvankų ir apie 3 000 įvairių kitų hidrotechninių statinių – pylimų, vandens pralaidų, šliuzų, tvenkinių reguliavimo įrenginių. Dalis jų įrengti prieš kelis dešimtmečius, o techninė būklė ne visur atitinka šiuolaikinius saugumo reikalavimus. Skaičiuojama, kad šimtai mažesnių užtvankų priklauso privatiems asmenims ar juridiniams subjektams, todėl jų priežiūros kokybė labai nevienoda. Net ir vieno įrenginio gedimas potvynio metu gali turėti reikšmingų pasekmių žemiau esančioms teritorijoms – nuo užlietų sodybų iki pažeistos infrastruktūros ar aplinkosauginių incidentų.

Didžiausia rizika kyla tada, kai tirpstantis sniegas ir krituliai sutampa su staigiu oro atšilimu. Per parą vandens lygis kai kuriose šalies upėse gali pakilti keliasdešimt centimetrų ar net daugiau nei metrą. Ypač pavojingos ledų sangrūdos – susigrūdę ledo luitai gali užkimšti siauresnes upių vietas, tiltų atramas ar pralaidas, sudarydami laikinas „užtvankas“. Tokiais atvejais vanduo staiga išsilieja iš krantų, o sangrūdai pralūžus – stipri banga nusirita žemyn upe.

Šiuo laikotarpiu itin svarbu užtikrinti hidrotechninių statinių patikimumą ir tinkamą veikimą. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas didžiausią riziką keliančioms bei prastos būklės užtvankoms, taip pat toms, kurios įrengtos tankiau apgyvendintose ar intensyviai naudojamose teritorijose. Savininkams ir naudotojams rekomenduojama iš anksto patikrinti užtvankų, vandens pertekliaus pralaidų, pylimų, kanalų bei kitų įrenginių techninę būklę – įvertinti betono konstrukcijų pažeidimus, šlaitų eroziją, galimus įtrūkimus ar filtracijos požymius.

Ypatingą dėmesį būtina skirti įrenginiams, skirtiems potvynio vandeniui praleisti: uždoriams, šachtoms, sifonams, šandorams, keltuvams ir kitiems mechanizmams. Jie neturi būti apledėję ar užnešti sąnašomis. Prireikus ledą būtina saugiai pašalinti, o valdymo mechanizmus – patikrinti ir išbandyti, kad esant poreikiui juos būtų galima nedelsiant panaudoti. Praktika rodo, kad dalis incidentų įvyksta ne dėl ekstremalių gamtos sąlygų, o dėl neveikiančių ar laiku neaptarnautų mechanizmų.

Jeigu statinio būklė kelia abejonių, rekomenduojama iš anksto organizuoti tvenkinio vandens lygio pažeminimą. Net keliolikos centimetrų vandens lygio sumažinimas gali reikšmingai sumažinti slėgį užtvankos konstrukcijoms ir suteikti papildomą rezervą staigaus vandens pritekėjimo atveju. Taip pat svarbu apie planuojamą uždorių atidarymą, siekiant praleisti pavasario potvynio vandenį, informuoti kitus hidrotechninių statinių savininkus bei naudotojus, kad būtų išvengta netikėto vandens lygio kilimo žemiau esančiose teritorijose.

Ne mažiau svarbus ir visuomenės informavimas. Dėl staigių vandens lygio svyravimų ledas upėse ir tvenkiniuose gali tapti itin nesaugus – net jei vizualiai atrodo tvirtas. Kasmet fiksuojami atvejai, kai ant tirpstančio ledo lipa žvejai ar smalsuoliai, neįvertinę rizikos. Savivaldybės ir statinių valdytojai raginami iš anksto perspėti vietos gyventojus, žvejų bendruomenes bei poilsiautojus apie galimus pavojus.

Pastarųjų dešimtmečių duomenys rodo, kad dėl klimato kaitos didėja staigių hidrologinių reiškinių tikimybė – trumpi, bet intensyvūs atšilimai, gausūs krituliai žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį tampa vis dažnesni. Tai reiškia, kad potvynių rizika išlieka aktuali ne tik tradiciškai potvyningose teritorijose, bet ir mažesnių upių baseinuose.

Atsakingas pasirengimas – techninė apžiūra, prevencinis vandens lygio reguliavimas, savalaikė komunikacija ir gyventojų perspėjimas – gali lemti, ar pavasario ledonešis taps tik natūraliu sezoniniu reiškiniu, ar rimtu išbandymu infrastruktūrai ir žmonių saugumui. Potvyniai dažnai prasideda tyliai, tačiau jų pasekmės gali būti triukšmingos ir brangios. Todėl veikti reikia dar iki tol, kol ledas pajudės.