Sprendžiama, kaip pagelbėti Stelmužės ąžuolui
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad seniausiam Lietuvoje ąžuolui iškilo grėsmė – baiminamasi, kad nelūžtų jo šakos. Prie ąžuolo senolio susirinkę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Zarasų rajono savivaldybės specialistai bei arboristai apžiūrėjo peržiemojusį medį ir sprendė, kaip jam pagelbėti.
Prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti. Po žiemos kai kurios atramos persisukusios, giliau įsmigusios į žemę, virvės atsipalaidavusios.
Susitikime buvo nuspręsta, kad patyrę arboristai, įvertintę Stelmužės ąžuolo būklę, skubiai parengs pasiūlymus, kaip jam padėti. Specialistai pripažino, kad tikslinga vykdyti nuolatinę Stelmužės ąžuolo priežiūrą.
Stelmužės ąžuolas – pats seniausias Lietuvoje, kurio spėjamas amžius apie 1500 metų. Ąžuolo apimtis 1,3 m aukštyje – apie 10 metrų, ties šaknimis – net 13 metrų. Į viršų senolis stiebiasi apie 20 metrų.
Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM vykdytą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I“ Stelmužės ąžuolas buvo aptvertas apsaugine tvorele, kurios perlipti nevalia, nes saugoma medžio šaknų sistema. Taip pat įrengtos 4 medinės atramos, atsargiai paremiant kamienines šakas, kurios dar gyvos ir lapuotos. Prieš rengiant medžio tvarkymo projektą, buvo konsultuotasi su arboristais ir atsižvelgta į žinovų nuomones.
Šalia Stelmužės ąžuolo buvo pastatytas originalus informacinis stendas. Lankytojai gali užeiti į jį tarsi į Stelmužės ąžuolo vidų, tokiu būdu suvokiant galiūno dydį, ir pasiskaityti įdomių žinių apie medžio senolio istoriją.