Esamoje geopolitinėje situacijoje sunkiai prognozuojamos grūdų supirkimo kainos, augantys energetikos kaštai, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai – šiandienos realijos, skatinančios Lietuvos ūkininkus ieškoti naujų sprendimų. Tokį sprendimą, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), teigia sėkmingai radęs Jonavos rajono ūkininkas Rimantas Kubiliūnas, pridėtinę vertę kuriantis iš jo ūkyje vešančių aukštos kokybės sėtinių žolynų.

Mišraus ūkio pranašumais ūkininkai neabejoja

„Nežinau, kokius burtus buria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Evaldas Klimas, bet pagal jo rekomendacijas pasėtą žolių mišinį ir iš jo pagamintą šienainį mūsų galvijai ėda geriausiai ir priauga didžiausius priesvorius“, – su šypsena pokalbį pradeda Jonavos r. Čičinų seniūnijoje drauge su seserimi Ilona mišrų augalininkystės ir mėsinės galvijininkystės ūkį vystantis ūkininkas R. Kubiliūnas. Iš tiesų, pasak pašnekovo, jokių burtų nėra, tiesiog yra sujungta daug mokslo žinių ir ilgametės praktinės patirties rezultatų.

Ilgą laiką kaip ir didžioji dauguma Lietuvos ūkininkų Rimantas vertėsi augalininkyste – 330 ha plote augino javus ir rapsus. Laikui bėgant ėmė pastebėti, kad dalyje laukų to daryti visiškai neapsimoka. Mat 60 ha jo ūkio valdų sudaro maži kalvoti sklypai, išsibarstę skirtingose vietose. Tad ūkininkai priėmė radikalų sprendimą – šias kalvas paversti pašariniais žolynais ir auginti mėsinius galvijus. Suabejoję savo asmeninėmis žiniomis profesionalų patarimo Rimantas ir Ilona tuomet ir kreipėsi į VDU ŽŪA Agronomijos fakultetą.

„Šiandien į šiuos nepatogius sklypus mums nereikia važiuoti galingu kombainu, juo apvažinėti elektros perdavimo stulpų, sodybų. Aukštos kokybės produktyvūs sėtiniai žolynai dabar veši ne tik šiuose sklypuose, bet visur, kur tik ūkyje buvo senų daugiamečių pievų“, – pasakoja R. Kubiliūnas, pastebintis, kad kolūkio laikotarpiu Čičinuose taip pat buvo vystomas mišrus ūkis. Nusipirkęs senąsias šio ūkio fermas Rimantas jas pritaikė laikyti mėsiniams galvijams. Veislinėje šarolė ir mišrūnų bandoje šiuo metu yra 100 karvių žindenių, o iš viso su prieaugliu – 260 gyvulių. Produkciją per Lietuvoje veikiančią prekybos įmonę ūkis parduoda Šveicarijos rinkai.

„Naujoji ūkininkų karta, siekdama greito pelno, javais suskubome apsėti viską. Štai mes savo molingose kalvose kviečių kuldavome 4 t/ha, o gerose žemėse 6-7 t/ha, nors įdėdavome tiek pat“, – dėsto pašnekovas, skaičiuojantis, kad laikomų galvijų mėšlas šiandien ūkiui taip pat teikia pastebimą naudą. „Dabartinėje geopolitinėje situacijoje trąšos yra labai išbrangusios ir vargu ar greitu laiku pigs. Anksčiau kompleksinių trąšų sunaudodavome 200 hg/ha. Visiems ūkio laukams kasmet jų pirkdavome apie 60 t. O šiuo metu pakanka 24 t., azoto daugiau kaip 100 kg/ha mums irgi nereikia. Tręšiant perpuvusiu kraikiniu mėšlu biologinių preparatų taip pat pakanka gerokai mažiau. Mėšlu patręšta žemė yra visiškai kitokios struktūros, gyva, ją dirbti daug lengviau“, – kokybiškų produktyvių žolynų ir vystomo mišraus ūkio pranašumus komentuoja R. Kubiliūnas.

Kokybiškų žolynų potencialas beribis

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. E. Klimo teigimu, specialiai sėjamų ir atitinkamai prižiūrimų pievų žolę šiandien galima paversti ne tik  aukščiausios kokybės gyvulių pašaru bei galutinėje grandyje vertingais maisto produktais, bet šių žolių perteklinė biomasė gali būti panaudojama kokybiškų prekinių pašarų gamybai bei energetikoje – tą taip pat sėkmingai yra įrodę VDU ŽŪA mokslininkai.

„Šiame veikimo lauke Lietuvos žemės ūkis gali turėti labai daug perspektyvų, nes augti daugiamečiams žolynams mūsų klimato sąlygos idealios – iš pasaulyje žinomų 1000 žolių rūšių, turinčių pašarinę vertę, Lietuvoje natūraliai auga apie 500. Kadangi žolės yra daugiametės, jos  efektyviau negu daugelis kitų augalų gerina dirvožemį.  Neatsitiktinai geriausi ir derlingiausi  planetos juodžemiai  yra susiformavę stepėse ir prerijose, kur tūkstančius metų plyti žolinė danga. Žaliuodamos ilgą vegetacijos periodą žolės puikiai valo orą – mokslo tyrimais nustatyta, kad  35 kv. m kokybiško  žolyno nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens išskiria tiek deguonies, kiek vieno žmogaus organizmui  reikia visus metus. Kiekvienas žalias lopinėlis, kuriame vyksta fotosintezė, kartu yra ir Žaliojo kurso variklio sraigtelis“, – žalienų reikšmę argumentuoja  doc. dr. E. Klimas, pastebėdamas, kad VDU ŽŪA Agronomijos fakultete žolininkystės moksliniai ir taikomieji tyrimai nepertraukiamai vykdomi jau ne vieną dešimtmetį.

„Mūsų misija – naujausių mokslo žinių kaupimas, sisteminimas bei dalijimasis jomis, todėl nuolat įgyvendiname projektus, kurie būtų naudingi ūkininkams praktikams. Matydami, kad naujų mokslo žinių paklausa yra didžiulė, ir didelio susidomėjimo sulaukė projektas apie produktyvių sėtinių žolynų įrengimą ir tvarkymą  pieno ūkiuose, nauju projektu  atskleidėme, kaip optimizuoti pašarų gamybą gyvulininkystės ūkiuose, panaudojant ankštines žoles. Kitas itin sėkmingas projektas – nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymas augalininkystės ūkiuose, panaudojant žolynus.

Tam, kad žinių skaida būtų platesnė ir vyktų dar efektyviau, parodomąjį žolyną šį pavasarį įsirengėme ŽŪA mokomajame ūkyje bei sukūrėme visą ciklą filmukų apie darbų eigą – nuo dirvos paruošimo, žolių mišinio maišymo iki derliaus nuėmimo“, – pasakoja doc. dr. E. Klimas.

Šis žolynas, mokslininko teigimu, teiks ekonominę naudą pačiam Mokomajam ūkiui, laikančiam produktyvių pieninių karvių bandą, bei tarnaus kaip mokomoji priemonė studentams ir visiems atvykstantiesiems pasisemti naujų žinių.

 „Augavietę būsimam žolynui  pagal jau išbandytą technologiją pradėjome ruošti pernai rudenį, nupurkšdami plotą herbicidų mišiniu. Ankstyvą šių metų pavasarį įsitikinome, kad herbicidų mišinys buvo pasirinktas tinkamai ir visos buvusios piktžolės tikrai sunaikintos. Kitas žingsnis buvo tinkamai įdirbti žemę. Be abejo, pasinaudojant vertingu mišraus ūkio šalutiniu produktu – kraikiniu mėšlu. Jis buvo naudojamas kaip trąša dirvožemio derlingumui ir stabilumui užtikrinti bei leido gerokai sutaupyti lėšų.

Kadangi kraikinis mėšlas dirvožemį teigiamai veikia trejus metus, pirktinių trąšų poreikis sumažėjo ilgam. Ir nors itin nepalankios šiųmetės  orų sąlygos padarė šiek tiek savų korekcijų, lauke, kuriame dar balandžio viduryje buvo pilka žemė, iki pat spalio mėnesio buvo vyniojami aukščiausios kokybės šienainio ritiniai“, – sėkmingą edukacinio projekto startą komentuoja pašnekovas, pastebėdamas, kad šalies prekinių augalininkystės ūkių dirvožemyje humuso kiekis pastaruoju laiku yra pavojingai sumažėjęs nuo 3,2 proc. iki 2 proc., t. y. trečdaliu. O organinių medžiagų netekęs dirvožemis degraduoja, todėl grūdų derliai ateityje nebus tokie dideli, kokių tikimasi. „Tikiu, kad situacija gali pasikeisti, vėl atsigręžus į mišrius ūkius. Ūkininkų kartos keičiasi, ir jaunimas nėra nusiteikęs sunkiai ir monotoniškai dirbti. Vadinasi, turime veikti inovatyviai ir efektyviai“, – teigia  gyvulininkystę ir žalienų auginimą propaguojantis VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. E. Klimas.

Tvari augalininkystė be gyvulininkystės negalima

Pratęsdamas mokslininko mintį ŽŪA mokomojo ūkio direktorius Vilius Venskutonis pasakoja, kad jo vadovaujamame ūkyje šį sezoną iš 7,8 ha naujai pasėto žolyno ploto buvo gauti 177 vertingo pašaro ritiniai, sveriantys po 1 t. Ir tai sudaro sąlygas ūkiui iš laikomų 160 melžiamų karvių pigiau gauti aukštos kokybės pieną.

„Kadangi mūsų naujajame žolyne auga kruopščiai parinktos ankštinės ir varpinės žolės, jo žaliosios masės baltymingumas yra apie 17 proc., o tai atitinka visus subalansuoto visaverčio pašaro kriterijus. Todėl ūkiui nereikia pirkti baltyminių priedų, kurie yra brangus pašaro komponentas. Iš tiesų procesas nebuvo trumpas ir visiškai paprastas, nes kiekvienos žolių rūšies sėklos buvo parenkamos, atsižvelgiant į lauko dirvožemio sudėtį ir kokybę. Tačiau rezultatas pranoko lūkesčius – žolyno produktyvumas padidėjo dvigubai, o tinkamai prižiūrimas jis tarnaus penkerius metus. Kraikiniu mėšlu tręštuose laukuose ir augalininkystės produkcijos derlius šiemet taip pat labai geras – kūlėme po 9,6 t/ ha kviečių“, – rezultatais džiaugiasi ŽŪA mokomojo ūkio direktorius, pastebintis, kad bendraujant su ūkininkais aiškėja, jog žmonės nesigilindami perka tokias žolių sėklas, kokias pasiūlo pardavėjai, ir apskritai dažniausiai mokosi tik iš savo pačių padarytų klaidų.  Tai yra  labai svarbus akstinas rodyti filmuotą medžiagą apie mokomajame ūkyje vykdomas veiklas, čia diegiamas inovacijas. „Mūsų tikslas – demonstruoti modernų mišrų ūkį, parodant kokią naudą teikia šalutinis tokio ūkio produktas – galvijų mėšlas. Svarbiausia žinia, kurią siekiame skleisti studentams, ūkininkams ir visai visuomenei – tvari augalininkystė be gyvulininkystės negalima“, – reziumuoja ŽŪA mokomojo ūkio direktorius V. Venskutonis.