Rokiškio krašto muziejuje gyvenančios juodosios gulbės ir įstabieji danieliai sulaukė kompanijos – muziejaus parke praėjusią savaitę apsigyveno vėžlys, dramblys, kengūra, liūtas... Tiesa, jie – kiek kitokie, nei rokiškėnų jau numylėti dabar prižiūrimi augintiniai. Tai – QR kodus turinčios imitacinės gyvūnų figūros, kurias muziejininkai pavasarį išsislapstys visame parke. Kodėl..?

Kas per naujovė?

Rokiškio krašto muziejaus muziejininkė Santa Kančytė juokėsi, kad muziejininkai nestokoja fantazijos, tad sumanė „atgaivinti“ daugiau nei 200 metų skaičiuojantį muziejaus parką ir čia užveisti mini zoologijos sodą.

„Galvojome, kaip būtų nuostabu, jei muziejaus lankytojai matytų ne tik muziejaus ekspozicijas, bet ir dvaro parką galėtų išvysti čia gyvenusio, ne tik mums, rokiškėnams, bet ir Europoje žinomo grafo Konstantino Tyzenhauzo akimis. Grafas buvo žymus savo meto gamtininkas, ornitologas, ne vienos mokslo akademijos Europoje narys. Tai įkvėpė mus naujai suvokti parko erdvę: ne tik kaip poilsio, romantiškų pasivaikščiojimų ir atgaivos, bet dar ir kaip tyrinėjimo bei edukacijos erdvę. O kuo parkas senesnis, tuo daugiau jame paslapčių: nuo šikšnosparnių kolonijų iki apsamanojusių antkapių gyvūnėliams. Mūsų parkas tampa savotiška gamtos biblioteka arba – parkoteka“, – apie unikalią idėją pasakojo S. Kančytė.

Gyvūnų paieškos

Rokiškio dvaro parkas ir šiandien atitinka romantizmo epochos standartus: seni ąžuolai, liepos, uosiai ir tuopos, parko šiauriniame kampe stūksantys oranžerijos griuvėsiai, grafaičių gyvūnėlių kapines menantys akmenys ir lazdynų apsupta aikštelė.

„Gamtininkai mūsų parke yra pastebėję į Raudonąją knygą įrašytą uralinę pelėdą, retų šikšnosparnių rūšių, žaviąsias raudonpilves kūmutes, o praėjusią vasarą šimtametės guobos žievėje aptikome ropinėjantį gražuolį didįjį puošniažygį“, – net ir šiomis dienomis parką mylinčias ir čia besikuriančias retas rūšis vardijo muziejininkė.

Būtent tai muziejininkams tapo vienu iš akstinų pradėti grafo Konstantino dvaro žvėryno atkūrimą, kuris pažymėtas ir senuosiuose grafystės žemėlapiuose: „Deja, nėra jokių žinių, kokie žvėrys klaidžiojo šiame parke. O jei nėra žinių, atsiveria erdvė fantazijai ir improvizacijai: nutarėme sukviesti čia žvėris iš Kamilio Sen-Sanso „Žvėrių karnavalo“ knygos“.

Nuo gulbių iki liūto

Anot muziejininkės S. Kančytės, parke bus galima rasti knygos herojus, netgi fosilijas bei hemionus, o tam pakaks su savimi turėti išmanųjį įrenginį.

„Sako, Kūčių naktį prabyla žvėrys, o mūsų parke jie ims muzikuoti ir muzikuos ištisus metus, vos priėjus žmogui“, – juokėsi S. Kančytė.

Praėjusios savaitės pabaigoje pirmieji šių muzikuojančių gyvūnų ieškojo Rokiškio Juozo Tūbelio moksleiviai, kurie ne tik kad lakstė per pusnis puošdami rastus žvėrelius Kalėdų senelio kepurėlėmis, bet ir dalyvavo smagioje viktorinoje dvaro menėje.

Pristatė paprastai

Kol kas, pasak S. Kančytės, gyvūnai buvo įkurdinti lengvai prieinamose vietose – pusnyse šalia nuvalytų takelių. Tačiau sniegui ištirpus juos rasti bus jau sudėtingiau: jie išsislapstys visame parke. Parkotekos idėja, anot muziejaus atstovės, yra paprasta – leisti parkui būti savimi, nepaversti jo disneilendu, bet po truputį pildyti netikėtumais, kurie kviestų čia pabūti ilgėliau ir įsižiūrėti į šį gamtos ir žmogaus kūrinį atidžiau.

„Tai, kaip mes sakome, neinvaziniai gyvūnai, kurie tikrai įsikomponuos į bendrą parko vaizdą ir jo negadins. O čia vaikštantys ir gamta besigrožintys rokiškėnai, atradę gyvūnų figūras ir nuskaitę ant jų esančius QR kodus, galės mėgautis itin melodingais ir nuotaikingais K. Sen-Sanso didžiosios zoologinės fantazijos kūriniais“, – idėja, virtusia realybe, džiaugėsi muziejininkė.

Stendas ir seserų indėlis

Be gyvūnų figūrėlių, parko viduryje atsirado specialus stendas, pasakojantis šimtamečio parko istoriją, atskleidžiantis senąjį parko planą, čia augusius medžius, paukščius ir supažindinantis su nenuspėjamuoju dvaro šeimininku K. Tyzenhauzu.

„Stendą, kurį mes vadiname Didžiąja parko knyga, nes sparnai primena puslapius, iliustravo dailininkė, grafikė Neringa Žukauskaitė. Matėme prasmę ją pakviesti, nes būtent ji kūrė iliustracijas Simonos ir Justinos Zajančauskaičių išleistai „Žvėrių karnavalo“ muzikinei knygai ir CD. Labai apsidžiaugėme, kad nepaisant užimtumo, Neringa „užsikrėtė“ parkotekos idėja ir sukūrė nuostabias iliustracijas stendui“, – ypatingu bendradarbiavimu džiaugėsi muziejininkė.

Virs edukacine erdve

Parkoteka nebus tokia pat: ją vis pildys edukaciniai elementai, kurie leis šią erdvę atrasti naujai.

Nuo pavasario muziejininkai kvies į Grafo Konstantino Tyzenhauzo parkotekos edukacijas, kurios ypač turėtų patikti mažiesiems parko lankytojams. „Kai šį rudenį pakvietėme rinkti giles dvaro danieliams, buvome maloniai nustebinti įsitraukusiųjų skaičiaus. Rokiškėnai myli savo dvarą, parką ir jo gyvūnus, rodos, čia iš tiesų gyva gamtos tyrinėtojo, smalsiojo grafo Konstantino dvasia. Tik patį Konstantiną mums, rokiškėnams, neprošal atrasti iš naujo“, – pokalbį baigė edukatorė ir ekskursijų vadovė S. Kančytė.

Krašto muziejaus parke apgyvendinti naujus gyvūnus Krašto muziejui padėjo Rokiškio rajono savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.