Svyrant serbentų šakoms – vitaminų kupinas receptas: mažina cholesterolį ir gerina virškinimą
Serbentų sezonui besibaigiant, vertėtų nepraleisti paskutinės progos papildyti savo racioną vitaminų bei mineralų gausa. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šios uogos pasižymi lėtinį uždegimą slopinančiomis medžiagomis. O vieno prekybos centro operacijų vadovės Olgos Suchočevos teigimu, nuėmus serbentų derlių, juos galima konservuoti – taip galėsite mėgautis išskirtiniu uogų skoniu ištisus metus. Be to, kulinarijos technologai kviečia derinti saldžius kepinių skonius su rūgštelės akcentais išmėginant karamelės ir raudonųjų serbentų pyrago receptą.
Galima vartoti pagal sveikatos poreikius
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad visų trijų – raudonos, baltos ir juodos – spalvų serbentai savo sudėtyje turi magnio, kalio, kalcio, cinko, geležies, taip pat vitaminų A, B ir C. „Visų rūšių serbentai pasižymi gerosiomis savybėmis. Juos vartoti galite ir pagal savo organizmo poreikius: jei reikalingos medžiagos, slopinančios uždegimines reakcijas ar koreguojančios cholesterolio lygį, tai galite į mitybą įtrauki juoduosius serbentus. Juose esantis antocianinas ne tik padės su minėtomis problemomis, bet ir pagelbės virškinimo sistemos organams: kepenims, kasai bei bendrai pagerins virškinimo procesą. Be to, kitos medžiagos – oksikurmarino – galima rasti raudonuosiuose serbentuose, kurie normalizuoja kraujo krešėjimą. Tai svarbu infarkto profilaktikai“, – pažymi gydytoja dietologė.
Galima valgyti nors ir kasdien
Pasak ekspertės, vartojant serbentus, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alergija, todėl reikėtų stebėti savo organizmo pojūčius: „Po žarnyno operacijų ar žarnyno ligų paūmėjimo ne visuomet iškart galima valgyti šviežias uogas. Be to, klaidinga manyti, kad uogų galima prisivalgyti metams į priekį. Tos naudingosios medžiagos, kurios yra uogose, veikia čia ir dabar – deja, jų prisikaupti organizme neišeina. Valgant serbentus taip pat svarbu jausti saiką ir neviršyti 200–300 gramų normos per dieną.“
Taip pat gydytoja dietologė pažymi, kad geriausias būdas konservuoti užderėjusius serbentus – juos šaldyti: „Uogas galima šaldyti tiesiog nuplautas ir nudžiovintas, bet taip pat jos gali būti trinamos ir tikrai nebūtina dėti papildomai cukraus ar kitų priedų. Nors dalis maistinių medžiagų šaldymo metu prarandama, vis tiek išlieka žmogui naudingas kiekis antioksidantų, polifenolių bei mineralinių medžiagų.“
Gardinkite įvairius patiekalus
Pasak vieno prekybos centro komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, tradiciškai serbentai yra desertų, ypač – pyragų, šerbetų ir ledų – sudedamoji dalis, tačiau šiuolaikinėje virtuvėje jie dažnai naudojami ir kaip pikantiškų mėsos patiekalų garnyras. „Kadangi serbentai prinoksta vasarą, tuomet geriausias metas juos valgyti šviežius, o nuėmus derlių galima konservuoti, gaminti gardžias uogienes bei sirupus, kurie leis mėgautis išskirtiniu serbentų skoniu ištisus metus. Be to, švieži serbentai puikiai tinka gardinti vasariškoms salotoms su žalumynais, kruopomis, pankoliais ir kedro riešutais. Dėl savo malonios rūgštelės serbentai tinkami ir padažams gaminti – jie gali būti tiek saldūs, tiek ir pikantiško skonio. Šios uogos taip pat dera prie žvėrienos kepsnių ar riebesnių patiekalų, o serbentų užtepėlė suteiks gaivumo ir sūrio užkandžiams“, – pasakoja specialistė.
Taip pat, pasak O. Suchočevos, šviežių arba džiovintų serbentų galima dėti į duonos, bandelių, keksiukų, sausainių, biskvitinių pyragų, bandelių, blynų ar vaflių tešlą arba naudoti kaip įdarą pyragams bei pyragaičiams. Be to, serbentų sultys puikiai tinka visų rūšių gėrimams ruošti: „Neskubėkite išmesti ir serbentų lapų: iš jų pasigaminsite gardžią bei sveikatai naudingą arbatą. Taigi, serbentų panaudojimas kulinarijoje – išties platus.“
Kulinarijos technologai kviečia palydėti besibaigiantį uogų sezoną su karamelės ir raudonųjų serbentų receptu.
Karamelinis pyragas su raudonaisiais serbentais
RECEPTAS
Tešlai reikės:
125 g sviesto;
100 g cukraus;
100 g avižinių dribsnių;
200 g kvietinių miltų;
1 šaukštelio cinamono.
Karamelės įdarui reikės:
300 ml pasterizuotos grietinėlės, 35 % rieb., 0,5 l;
150 ml šviesaus agavų sirupo;
150 ml cukranendrių cukraus;
1.5 šaukštelio vanilinio cukraus;
75 g sviesto;
0.5 druskos dribsnių.
Patiekimui reikės:
200 g plakamosios grietinėlės 35 %;
300 g raudonųjų serbentų.
Gaminimo eiga:
Orkaitę įkaitinkite iki 200 °C.
Ištirpinkite sviestą. Sumaišykite su cukrumi ir avižiniais dribsniais. Sumaišykite miltus ir cinamoną ir supilkite į avižinių dribsnių masę. Suminkykite į tešlą. Tešlą įspauskite į riebalais išteptą, 22 cm skersmens, formą su nuimamu kraštu. Suformuokite tešlos kraštus apie 4 cm į viršų. Įdėkite į šaldytuvą 30 minučių. Kepkite pyrago pagrindą 10 minučių orkaitės viduryje. Leiskite atvėsti. Puode užvirkite grietinėlę, sirupą ir cukrų. Leiskite virti apie 20 minučių. Retkarčiais pamaišykite. Norėdami įsitikinti, kad karamelė paruošta, įmeskite šiek tiek karamelės į stiklinę šalto vandens. Ji turi būti minkšta ir lengvai formuojama, bet ne skysta. Nuimkite puodą nuo ugnies. Įmaišykite vanilinį cukrų ir gabalėliais supjaustytą sviestą. Leiskite beveik visiškai atvėsti. Supilkite karamelę į pyrago pagrindą. Pabarstykite druskos dribsniais. Laikykite šaldytuve bent 1 val. Elektriniu plaktuvu išplakite grietinėlę iki standumo. Sudėkite į dubenį ir pabarstykite cinamonu. Papuoškite pyragą raudonaisiais serbentais. Patiekite su plakta grietinėle.
Skanaus!