„Copa-Cogeca“ darbo grupės „Avys ir ožkos“ posėdis: nuo ligų kontrolės iki būsimos BŽŪP

Spalio 7 d. įvyko „Copa-Cogeca“ darbo grupės „Avys ir ožkos“ posėdis: nuo ligų kontrolės iki būsimos BŽŪP – kas šiandien labiausiai spaudžia sektorių, kuriame aptarti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria Europos avių ir ožkų sektorius. Diskusijose dalyvavo įvairių šalių atstovai, tarp jų – ir Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė. Daug dėmesio skirta gyvulių ligų plitimui bei būsimos Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2028–2034 m. krypčių formavimui. Aptarta, kaip užtikrinti sektoriaus tvarumą, ekonominį stabilumą ir biologinės įvairovės išsaugojimą visoje ES.

Graikijos sektoriaus padėtis: stichijos, ligos ir krentantys bandų dydžiai

Graikijos atstovas pristatė itin sudėtingą situaciją: pernai gamybą smarkiai paveikė potvyniai, gaisrai ir virusai, dėl kurių avių ir ožkų skaičius sumažėjo >9 %. Šiemet dėl avių raupų priverstinai išskerdžiama 12–15 % bandų – iš viso >300 tūkst. gyvulių, tačiau vyriausybė vis dar nesvarsto vakcinacijos galimybės.
Kainodara išsibalansavo: ėrienos kaina pakilo nuo 7 iki 9 €/kg, avių – nuo 3 iki 6 €/kg. Nepaisant to, ūkininkai susiduria su darbuotojų trūkumu ir mažu noru atkurti uždarytus ūkius. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad oficialūs ES duomenys apie gyvulių skaičių Graikijoje neatitinka realybės – vietoje deklaruojamų ~11 mln. esą yra apie 5,5 mln., o per metus prarasta ~300 tūkst. gyvulių.
Šalį toliau vargina mėlynojo liežuvio protrūkiai – kol kas paskiepyta tik nedidelė dalis bandų. Kompensacijos už nugaišusius ar sunaikintus gyvulius mažos – apie 170 €, kai vieno gyvulio įsigijimas kainuoja iki 360 €, todėl ūkių atkūrimas tampa itin sudėtingas.

Ligos kontrolė: bendros vakcinacijos politikos poreikis

Vokietijos ir Vengrijos atstovai pabrėžė, kad paramos ligų kontrolei dažnai nepakanka. Posėdžio dalyviai ragina Europos Sąjungą siekti bendros vakcinacijos politikos ir užtikrinti pakankamą vakcinų prieinamumą, kad atsakas ligoms būtų greitesnis, vienodesnis ir veiksmingesnis valstybėse narėse.

Vilkų populiacija – finansinė ir psichologinė našta

Po ligų kontrolės ir Graikijos atstovo pristatytos situacijos aštriai iškilo vilkų populiacijos valdymo klausimas. LAAA vadovė, Gintarė Kisielienė, dalyvavusi posėdyje, pažymėjo, kad vilkų daroma žala išlieka labai aktuali. Suomijos atstovas Juho akcentavo, jog didėjanti ir netinkamai valdoma vilkų populiacija Šiaurės Europos šalyse kelia rimtą grėsmę avininkystei. Laikytojai patiria ne tik tiesioginę finansinę žalą, bet ir moralinę bei psichologinę – nuolatinė grėsmė ir pasikartojantys išpuoliai sukelia stresą ir skatina trauktis iš sektoriaus. Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje.
„Copa-Cogeca“ ragina ES ir valstybes nares ieškoti efektyvių priemonių: užtikrinti tvarų vilkų populiacijos valdymą, realias prevencijos ir kompensacijų sistemas ir taip apsaugoti avių bei ožkų laikytojus.

Žvilgsnis į 2028–2034 m. BŽŪP: tvarios pajamos ir viešosios gėrybės

Didelė posėdžio dalis buvo skirta Europos Komisijos planams dėl naujos daugiametės finansinės programos 2028–2034 m. ir būsimos BŽŪP kryptims.
Avių ir ožkų augintojai atlieka visuomeniškai svarbų darbą: saugo gamtos įvairovę, prižiūri buveines ir kraštovaizdžio elementus, stiprina kaimo bendruomenes, prisideda prie vietinio maisto tiekimo ir didina atsparumą klimato kaitai. Džiaugiamasi, kad naujuose pasiūlymuose pripažįstama valstybinių paramos priemonių svarba ūkininkams, teikiantiems šias viešąsias gėrybes.
Pabrėžta, jog ganymas – kur kas daugiau nei maisto gamyba: daugelyje kaimo vietovių avių ir ožkų ganymas padeda išlaikyti atvirus, tvarkingus kraštovaizdžius ir saugoti jautrias ekosistemas.

Parama sudėtingose vietovėse: būtina, kad sektorius išliktų gyvybingas

Avių ir ožkų ūkiai dažnai veikia mažo našumo žemėse, kur produktyvumas ir infrastruktūros galimybės ribotos. Todėl itin vertinamos siūlomos priemonės, padedančios kompensuoti papildomas išlaidas ar prarastas pajamas dėl sunkių sąlygų. Tai motyvuoja tęsti veiklą, prižiūrėti žemę, išsaugoti ekosistemas ir gerinti dirvožemio kokybę.
Be tokios paramos daugeliui ūkininkų būtų sunku tęsti darbą. Nuosekli ir pakankama parama yra būtina, kad avininkystė išliktų gyva, o gamtos ir žemės apsauga – užtikrinta.

Posėdžio dalyviai sutarė, kad sektoriaus atsparumui šiandien lemtingi trys dalykai: veiksminga ligų kontrolė, subalansuotas plėšrūnų valdymas ir numatoma, sąžininga BŽŪP po 2028 m. Bendras tikslas – suderinti ūkio konkurencingumą su viešųjų gėrybių teikimu, kad avių ir ožkų ūkiai ES išliktų tvarūs ekonomiškai ir ekologiškai.