Pomidorai ir paprikos yra daugelio mėgstamos daržovės, auginamos pramoniniu būdu šiltnamiuose, žemės ūkio specializuotuose ūkiuose, privačiuose valdose ir sodininkų sklypuose. Kad užaugintume gausų ir kokybišką šių daržovių derlių, labai svarbu augalus apsaugoti nuo virusų. 

Pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusas (ToBRFV) yra Tobamovirus genties augalų virusas apie kurį pirmą kartą pranešta 2016 m. Jis sparčiai išplito nuo tada, kai pirmą kartą buvo pastebėtas Jordanijoje ir Izraelyje. Manoma, kad pomidorai (Solanum lycopersicum) ir paprikos (Capsicum annuum) yra patvirtinti natūralūs pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių viruso šeimininkai. Šis virusas įveikė ilgalaikius atsparumo genus (Tm-1, Tm-2/Tm-22), kurie suteikia pomidorų atsparumą keliems tobamovirusams, tokiems kaip pomidorų mozaikos virusas (ToMV) ir tabako mozaikos virusas (TMV). Pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusas užkrėstuose pomidorų pasėliuose Izraelyje aptiktas ir ant šalia augančių piktžolių – mūrinių balandų (Chenopodium murale) ir juodųjų kiauliauogių (Solanum nigrum). 

2018 m. pabaigoje Vokietija ir Italija pranešė apie minėto viruso sukeltos ligos atvejus ant pomidorų ir apie priemones, kurių imtasi jai kontroliuoti. Pastaruoju metu virusas sparčiai plinta ir šiuo metu aptinkamas daugumoje Europos Sąjungos šalių – Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Graikijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje. 

Patiriami didžiuliai nuostoliai 

ToBRFV yra labai virulentiškas ir labai agresyvus virusas, galintis sukelti sunkią pomidorų ir paprikų ligą. ToBRFV kelia ypatingą susirūpinimą dėl savo gebėjimo įveikti pomidorų atsparumą. Virusas gali užkrėsti iki 100 proc. pasėlių augalų ir dėl to prarandama 30–70 proc. derliaus. Infekcija taip pat gali gerokai sumažinti augalų gyvybingumą, todėl sutrumpėja auginimo laikotarpis per kurį imamas pomidorų derlius, pavyzdžiui, Izraelyje pomidorus apnikus viruso sukeltai ligai, nuo kerelio kaip paprastai skinta ne po 24–30, bet tik po 8–10 vaisių.

Be to, minėta infekcija kartais augalus pražudo labai anksti, šiems dar net nepasiekus didžiausio galimo derliaus piko. Pastebėta, kad šio viruso simptomų intensyvumas skiriasi priklausomai nuo veislės, agrotechnikos ir klimato sąlygų. Be tiesioginių dėl pasėlių patiriamų nuostolių (neigiamo ligos poveikio derliui ir vaisių kokybei), jų neišvengiama ir dėl išlaidų, skirtų higienos priemonėms įsigyti bei joms naudoti, prarastų sėklų ir sodinukų eksporto rinkų, importo ribojimų.

Ne visada plika akimi atpažįstamas 

Apžiūrint augalus, paprastai galima pastebėti viruso sukeltos ligos požymius ant imlių pomidorų ir paprikų veislių. Tačiau ant kai kurių veislių augalų infekcija tam tikromis augimo sąlygomis gali išlikti ir be požymių, pavyzdžiui, parduodami sodinukai dažnu atveju nekelia įtarimų, kad jie užsikrėtę virusinėmis infekcijomis. Jokių požymių nepamatysime ir ant sėklų, nes viruso sukėlėjus galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais.

Dėl ligos sumažėjęs vaisių kiekis gali būti ir nepastebėtas, pavyzdžiui, kai simptomus turintys vaisiai buvo pašalinti rūšiuojant, tad vizualinis vaisių patikrinimas tampa mažiau patikimas siekiant nustatyti ligą sukėlusį virusą. Vis dėlto, kad nustatytume ligos sukėlėją, patikimiausia būtų atlikti laboratorinius tyrimus. Dėl viruso sukeltos ligos ant augalų galime pamatyti daug pokyčių. Pirmiausia ant pomidorų lapų atsiranda chlorozė, mozaikos raštas (chlorotinės/blyškios dėmės) ir dėmėtumas. Tai galima pamatyti ant jaunesnių lapų augalo viršūnėje ir šoniniuose ūgliuose.

Jaunesni lapai taip pat gali atrodyti tarsi suglamžyti, susiraukšlėję arba deformuoti, o jų galai – susiaurėti ir tapti panašūs į spyglius, be to, ant lapų paviršiaus gali susidaryti pūslės. Dėl viruso augalų lapai gali nuvysti, po to pagelsti ir galiausiai žūsta pats augalas. Šio viruso pažeistų augalų vaisiai gali būti per mažo dydžio, dalis jų gali nukristi, o likusieji – dėmėti, blyškūs, su rudomis, nekrozinėmis dėmėmis. Pažeistuose pomidorų vaisiuose pastebimos chlorotinės (geltonos) dėmės ir vaisių marmuriškumas gali būti panašus į Pepino mozaikos viruso (PepMV) infekciją. Jauni vaisiai gali būti deformuoti, netolygiai sunokę.

Ant žalių vaisių galima pastebėti tamsių dėmių. Retai, bet galima pamatyti rudas šiurkščias (raukšlės) dėmes. Taip pat gali būti mažiau vaisių. Kiti virusai, tokie kaip PepMV, sukelia panašius (nespecifinius) į ToBRFV lapų ir vaisių simptomus, todėl svarbu juos atpažinti. Ant saldžiųjų paprikų minėtas virusas atpažįstamas iš šių požymių: mozaikos ir stiebo rudos spalvos, išsiklaipiusių vaisių. 

Lengva paplatinti

ToBRFV yra panašus į TMV ir ToMV, net jų plitimas ir kontrolė nedaug skiriasi. Visi virusai plinta per žmones ir įrangą, liečiant užkrėstus augalus ir perduodant juos sveikiems augalams. ToBRFV yra labai stabilus ir lengva juo užkrėsti augalus. Tai kelia nerimą, nes persodinant, rišant, genint, nuimant pomidorų ar paprikų derlių, virusą galima paskleisti gana plačiai. 

Didelis ToBRFV atsparumas leidžia infekcijai ilgą laiką išlikti dirvožemyje, augalų liekanose, ant kitų šiltnamių paviršių bei naudojamų priemonių/įrangos – kai kuriais atvejais iki kelių metų. Infekcija gali plisti su daigais, vaisiais, su konteineriais, kuriais buvo gabenami užkrėsti vaisiai, su sėklomis. Europos Bendrijoje kilusios sėklos keliauja su augalo pasu (toliau – AP). Kad būtų išduotas AP, turi būti atlikti sėklų laboratoriniai tyrimai. 

Yra duomenų, kad žeminės kamanės (Bombus terrestris) taip pat gali platinti ToBRFV pomidoruose juos apdulkindamos. Šios kamanės yra plačiai paplitusios, taip pat – ir Lietuvoje.

Apsauga

Nėra jokių augalų apsaugos produktų prieš ToBRFV, todėl ypač svarbu sėti sveikas sėklas ir tinkamai persodinti daigus. Kad jų neužkrėstume virusais, rekomenduojama pirkti tik sertifikuotas sėklas. Darbo metu reikia naudoti vienkartines pirštines, o vėliau jas saugiai išmesti. Jei dirbama keliuose šiltnamiuose, viename jų baigus darbą, vertėtų naudoti naujas vienkartines pirštines kaip ir pasirūpinti kitais apsauginiais drabužiais. 

Pastebėję pomidorų vaisių rudųjų raukšlių viruso sukeltos ligos požymius, būtina kreiptis į Valstybinės augalininkystės tarnybos (toliau – Augalininkystės tarnyba) regioninį skyrių (kontaktus galima rasti adresu http://www.vatzum.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/darbuotoju-kontaktai/ arba adresu info@vatzum.lt).

Gavę pranešimą ir atvykę į nurodytą vietą, Augalininkystės tarnybos specialistai apžiūrės augalus ir paims pavyzdžius laboratoriniams tyrimams. Jei laboratoriniais tyrimais sukelta viruso liga būtų patvirtinta, reikėtų pašalinti visus užkrėstoje vietoje augančius  augalus-šeimininkus bei šalia augusius  augalus ir jų liekanas, padėklus, auginimo terpes ir kitas medžiagas. Visa tai geriausia būtų sudeginti, giliai užkasti ar termiškai apdoroti. Kompostuoti nėra tinkamas pasirinkimas saugiai sunaikinti virusą.

Virusas lengvai plinta mechaninėmis priemonėmis, todėl nustačius protrūkius, higienos laikymasis yra viena labai svarbių priemonių siekiant sumažinti viruso žalingą poveikį. Virusas ilgą laiką gali išgyventi ant įvairių paviršių, todėl juos reikėtų dezinfekuoti registruotomis augalų apsaugos priemonėmis, jų sąrašą internete galima rasti adresu http://www.vatzum.lt/uploads/documents/augimo_reguliatoriai_20220909.pdf.

Kad būtų pašalintas virusas, plastikinius padėklus galima mirkyti karštame vandenyje (90 °C 5 minutes), arba 70 °C vandenyje – 5 minutes, o tada apdoroti dezinfekuojančiomis priemonėmis. Papildomos higienos priemonės – dezinfekcinio kilimėlio įrengimas prie įėjimo į šiltnamį, šiltnamio valymas vandeniu ir plovikliu organinių medžiagų pėdsakams pašalinti, visų šiltnamio paviršių dezinfekavimas, dirvožemio dezinfekavimas, neauginant augalų šeimininkų bent vienerius metus ir naikinant piktžoles. Manoma, kad virusą išnaikinti įmanoma tik tuo atveju, jei protrūkis nustatomas anksti ir tam imamasi griežtų priemonių. 

Skirtingai nuo kitų Tobamovirusų, iki šiol nėra ToBRFV atsparių pomidorų veislių. Yra atsparių Capsicum veislių, tačiau jos gali būti brangesnės arba netinkamos mūsų rinkai.

Taigi, siekiant išauginti sveikus augalus ir gauti gerą derlių, šiltnamyje būtina taikyti sėjomainą, prieš augalų sodinimą tinkamai paruošti šiltnamį (išvalyti, paviršių dezinfekuoti) ir dirvožemį, o sėklas ir augalų šeimininkų sodinukus įsigyti tik su augalų sveikatingumą patvirtinančiais augalų pasais!