Lenkija – viena didžiausių pieno gamintojų visoje Europos Sąjungoje. Pieno gamyba užsiima apie 130 tūkst. ūkininkų, kurių nemaža dalis pieną tiekia kooperuotai. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus apsilankęs netoli nuo Lietuvos sienos esančiame kooperatyve „Mlekpol“ su jų nariais ir vadovybe diskutavo apie kooperacijos specifiką Lenkijoje ir Lietuvoje.

Pieno ūkis pelningas

Vos 120 km nuo Lietuvos sienos esančiame Lenkijos miestelyje Niedźwiadna yra kiek daugiau nei šimtas gyventojų, tačiau šioje nedidelėje bendruomenėje net 14 pieno ūkių. Čia dirba ir gyvena ūkininkas Witold Grunwald, kurio fermoje 40 karvių. Jis jau ilgametis kooperatyvo „Mlekpol“ narys ir visas pagamintas pienas keliauja į jį. Pieno ūkio šeimininkas W. Grunwald – ketvirtos kartos ūkininkas. Iš pienininkystės gyveno jo prosenelis, vėliau senelis, tada tėvas, o dabar jis pats laiko 40 piendavių. Jis valdo 50 ha žemės, pievas laiko pašarams ruošti, sėja ir grūdines kultūras pašarams. Šiandieną ūkininkas už pieno litrą gauna 2,32 zlotus už litrą (0,53 eur/l). Pienas surenkamas kiekvieną dieną ir išvežamas į kooperatyvo gamyklą už 20 km nuo jo namų. Pasiteiravus ar pats Witold galvoja apie ūkio plėtrą, jis mosteli į kitapus gatvės pradėtas statybas – statoma nauja ferma, joje bus laikomas pieninių karvių prieauglis. Įdomu tai, kad fermos stovi viduryje nediduko miestelio, ūkininkų kiemuose. Čia gyventojai supranta, kad pienininkystė – svarbus pragyvenimo šaltinis kaimo žmonėms, todėl nesiskundžia nei dėl iš fermų sklindančių garsų ar kvapų. Tiesa, didelių pašalinių kvapų gatvėje ir nesijaučia, ūkininkai investuoja į kvapų kontrolės priemones.

„Pradėjau nuo 20 karvių, tada bandą padidinau iki 30, o dabar turiu 40. Ūkį dar tikrai galvoju plėsti“, – optimistiškai dėl savo pieno ūkio ateities nusiteikęs pašnekovas.

Už pieno litrą – pusė euro

Nors Lenkijos ūkininkai taip pat jungėsi prie įvairių protesto akcijų, dėl pieno supirkimo kainų skundėsi tik nedidelė jų dalis. Ūkininkas W. Grunwald skųstis dėl supirkimo kainos negali, ūkininką gautas uždarbis tenkina. Pieno kaina kooperatyve nustatoma paprastai. Ji priklauso nuo pristatomo kiekio ir nuo kokybinių parametrų. Nustatyta minimali pieno rodiklių riba – riebalai – 3 %, baltymai – 2,8 %. Jei gaminamo pieno kokybė prastesnė – keliais centais kaina sumažinama, tačiau kokybę ūkininkai išlaiko ir nuoskaitas tenka taikyti ne taip jau dažnai. Taip pat lenkams yra mokama už pieno litrą, o ne kilogramą kaip Lietuvoje. Logistikos kaštai pieno supirkimo kainai įtakos neturi. „Kiekvieną mėnesį, jei kooperatyvas padarė gerus pardavimus, ūkininkams, kooperatyvo nariams, mokamas priedas prie kainos“, – patikslino kooperatyvo „Mlekpol“ pirkimų skyriaus direktorius Kazimierz Czernewski. Kooperatyvo atstovas neslėpė, kad Lenkijoje jaučiasi labai didelė konkurencija tarp pieno supirkėjų, perdirbėjų: „labai didelė konkurencija su kitais kooperatyvais ir privačiomis pieno supirkimo įmonėmis, kaina skirtinguose kooperatyvuose skiriasi.“

   Kooperatyvas auga ir plečiasi

Anot K. Czernewski, kooperatyvas jau veikia 40 metų ir nuolat plečiasi. Šiandieną kooperatyvui pieną stato iš 8,5 tūkst. ūkininkų. Beveik 30 proc. produkcijos eksportuojama į daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje, įskaitant Tolimuosius ir Vidurinius Rytus. Jų asortimentas labai platus: pienas, grietinėlė, jogurtas ir jo gaminiai, sūriai, sūreliai, grietinė ir kt. Nemaža dalis jų gaminamos produkcijos pasiekia ir mūsų didžiųjų prekybos tinklų lentynas. Kooperatyvas investavo ir gamybos liniją Suvalkuose, kur gaminamas olandiškas sūris, brandinti sūriai, pieno išrūgų koncentratas ir kiti pieno gaminiai.

Per pastarąjį pusmetį prie kooperatyvo prisijungė 70 narių. Šiandieną pats stambiausias kooperatyvo narys turi 800 piendavių, o didžiąją dalį kooperatyvo narių sudaro smulkesni ir vidutiniai ūkiai.

„Visi kas nori prisijungti prie kooperatyvo pirmiausia turi pateikti paraišką. Vėliau kooperatyvo taryba svarsto, deleguotas atstovas vyksta į ūkį apžiūrėti kaip pareiškėjas tvarkosi ūkyje ar pieno gamintojas atitinka visus keliamus veterinarinius, gyvūnų gerovės ir kitus reikalavimus. „Tokių ūkių, kurie pasiūlo vos 100 l pieno per dieną priimti nelabai norime, tai tikrai nedidelis kiekis. Jeigu per dieną tiekiama 200 l ar 500 l – labai gerai. Pasitaiko atvejų, kai paraiškas stoti į kooperatyvą atmetame, nes neatitinka iškeltų reikalavimų, tačiau tai nėra dažni atvejai“, – pasakoja „Mlekpol“ pirkimų skyriaus direktorius. Taip pat stojantiems į kooperatyvą ūkininkams reikia sumokėti pajų. Jei ūkininkas nusprendžia išeiti iš kooperatyvo, jam pinigai sugrąžinami per penkerius metus.

Viena didžiausių pieno kooperatyvo „Mlekpol“ sėkmė – 2021 m. Lenkijos prezidento Andrzej Duda suteiktas Lenkijos Respublikos Prezidento ekonominis apdovanojimas kategorijoje „Nacionalinė sėkmė“. „Mlekpol“ produktai gaminami 14 specializuotų perdirbimo gamyklų, per metus jose perdirbama apie 2 mlrd. litrų pieno arba 5,5 mln. litrų kasdien, kuriuos tiekia gamintojai – kooperatyvo nariai. Kooperatyvas savo padaliniuose sukūrė daugiau kaip 3 tūkst. darbo vietų, gamyklose pienas perdirbamas praktiškai nenutrūkstamai, darbuotojai dirba trimis pamainomis.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus dėkojo ūkininkui W. Grunwald ir kooperatyvo vadovybei už priėmimą ir pabrėžė, kad būtina ir toliau palaikyti glaudžius ryšius su Lenkijos ūkininkais, nes iš jų galima pasisemti nemažai gerosios patirties. Anot jo, Lenkijoje išlaikytas didelis dėmesys smulkesniems ir vidutiniams ūkiams, čia veikia stiprūs kooperatyvai ir iš jų gerosios patirties galima nemažai pasimokyti, o geruosius pavyzdžius pritaikyti ir Lietuvoje.