Šiomis dienomis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus dalyvavo Europos žemės ūkio ir kooperatyvų organizacijų asociacijos (Copa-Cogeca) prezidiumo posėdžiuose, kurie įvyko Briuselyje.

Šie svarbūs susitikimai suteikė galimybę aptarti esminius klausimus, susijusius su Europos žemės ūkio sektoriaus ateitimi, naujausiomis žemės ūkio politikos iniciatyvomis ir iššūkiais, su kuriais susiduria ūkininkai visoje Europoje. „Atstovavimas Lietuvai Copa – Cogeca posėdžiuose – itin svarbus formuojant tiek nacionalinę, tiek Europos žemės ūkio politiką. Pasaulis neabejotinai juda į priekį, pasitelkdamas technologinius, socialinius ir ekonominius pokyčius, kurie formuoja mūsų kasdienį gyvenimą. Tačiau žemės ūkio sektorius išlieka viena iš pagrindinių varomųjų jėgų, užtikrinančių pasaulio vystymąsi. Be šio sektoriaus, pasaulis negalėtų išgyventi ir pažangiai vystytis, nes jis tiesiogiai siejasi su maisto gamyba, tvariu išteklių valdymu, aplinkos apsauga ir regioniniu bei tarptautiniu bendradarbiavimu. Žemės ūkis šiandien ne tik aprūpina mus maistu, bet ir atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, prisitaikant prie naujų iššūkių, susijusių su gamtos išteklių mažėjimu ir vis spartėjančiu pasaulio gyventojų skaičiaus augimu. Žemės ūkio sektorius taip pat yra esminė pasaulio ekonomikos dalis, teikianti darbo vietas milijonams žmonių, ypač besivystančiose šalyse. Tai sektorius, kurio efektyvumas ir tvarumas tiesiogiai veikia globalų tiekimo grandinių stabilumą ir ekonomikos augimą. Be to, žemės ūkis taip pat yra glaudžiai susijęs su socialiniais klausimais – jis formuoja kaimo gyvenimo kokybę, mažina skurdą ir skatina regioninę plėtrą”, – pažymi dr. A.Svitojus.

Copa – Cogeca pozicija dėl muitų

Copa-Cogeca parengė dokumentą, kuriame išdėstoma nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento siūlymo, susijusio su muitų, taikomų tam tikroms prekėms iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos, pakeitimų. Copa-Cogeca akcentuoja, jog žemės ūkis yra esminis strateginis sektorius, užtikrinantis Europos maisto saugumą. Europos Komisija patvirtino, jog žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus ES, garantuojantis maisto aprūpinimą, kaimo plėtrą ir ekonominį stabilumą. Tačiau šiandien Europos ūkininkai susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant geopolitinį nestabilumą, ekstremalius oro reiškinius, nesąžiningą konkurenciją ir augančias gamybos sąnaudas. Europos ūkininkams ir kooperatyvams reikia saugaus ir reguliaraus trąšų tiekimo konkurencingomis kainomis, kad užtikrintų žemės ūkio gamybą ir maisto saugumą. Dar sausio 28 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą įvesti muitus daugeliui Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktų, įskaitant azoto trąšas. Šis pasiūlymas šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje.

Suprantama, kad dėl geopolitinių priežasčių Komisija priėmė šį sprendimą, tačiau žemės ūkio sektorius dabar susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Europos ūkininkams kyla grėsmė dėl trąšų trūkumo prieinamomis kainomis. Ekspertų teigimu, siūlomos priemonės gali padidinti trąšų kainas nuo 40 iki 45 eurų už toną, o tai dar labiau pablogins ir taip sunkią ūkininkavimo ekonominę situaciją.

Moksliniai tyrimai rodo, kad azoto naudojimas yra tiesiogiai susijęs su derlingumu. Tačiau siūlomas reglamentas gali turėti katastrofiškų pasekmių žemės ūkio produkcijai, konkurencingumui ir ūkininkų pajamoms. Be to, vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu gali pablogėti dirvožemio sveikata dėl ribotos prieigos prie fosforo ir kalio, kurie yra esminiai trąšų komponentai.

Copa – Cogeca išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Komisijos pasiūlyme nėra atsižvelgta į Europos ūkininkų interesus ir ragina atlikti išsamų šio pasiūlymo vertinimą, ypač atsižvelgiant į  ūkininkų pajamas ir konkurencingumą.

Siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo rusiškų trąšų, Europos Komisija turėtų priimti alternatyvius pasiūlymus, kurie prisidėtų prie strateginės autonomijos didinimo.

Siūloma panaikinti antidempingo priemones kitoms šalims, įskaitant Trinidado ir Tobago bei JAV; Sustabdyti konvencinius muitus karbamido, KAN, DAP ir MAP importui iš kitų šalių; Įgyvendinti lankstesnes tręšimo strategijas, įskaitant nukrypimus nuo Nitratų direktyvos, leidžiančius optimizuoti gyvulininkystės nuotekų panaudojimą.

Aptarti klausimai dėl Europos žemės ūkio ir maisto tarybos darbo

Dar 2024 m. gruodžio 5 d. Europos Komisija pristatė Europos žemės ūkio ir maisto tarybą (EBAF), skirtą skatinti pasitikėjimą ir dialogą tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių, pilietinės visuomenės ir Komisijos. Taryba, sudaryta iš 30 įvairių organizacijų, atstovauja ūkininkų, maisto tiekėjų ir pilietinės visuomenės interesams. Ji teiks patarimus Europos Komisijai dėl žemės ūkio ir maisto politikos pokyčių ir įgyvendins strateginę ataskaitą.

Copa – Cogeca raštu kreipėsi į Komisijos Pirmininkę Uršulę von der Leyen, pabrėždamos savo ilgametę patirtį atstovaujant Europos ūkininkų ir kooperatyvų interesus. Organizacija prašo didinti savo atstovų skaičių EBAF, nes šiuo metu jų atstovavimas yra ribotas. Copa ir Cogeca tiki, kad jų siūlomi pakeitimai užtikrins efektyvų dalyvavimą ir geresnį Europos ūkininkų interesų atstovavimą.

Šiuo metu į Europos žemės ūkio ir maisto tarybą yra deleguotas Cogeca prezidentas Lennart Nilsson ir Copa atstovas Jan Doležal. Vasario 20-21 d. įvykusiame Copa – Cogeca prezidiumo posėdyje vyko diskusijos ir nuomonių keitimasis dėl BŽŪP supaprastinimo. Buvo diskutuota dėl galimybių suteikimo dėl kai kurių sąlygų ir reikalavimų supaprastinimo (pvz., GAAB 6, GAAB 7, GAAB 8) ir ekologinių schemų bei su jais susijusių agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimų; siūloma įvertinti sąlygų reikalavimus, atsižvelgiant į jų poveikį ūkininkų išlaidoms ir naštai; siūlyta pakeisti GAAB 1 nuostatas, iš dalies pakeisti santykio apskaičiavimą, kai pasikeitė ūkininkavimo sistemos, neįpareigojant atsėti pievų, jei nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu suariama per daug daugiamečių pievų; siūlyta užtikrinti GAAB 2 stebėseną ir reikalaujama, kad BŽŪP reikalavimai atitiktų realią situaciją ūkininkavimo lygyje; Raginama sumažinti administracinę naštą ir prašoma užtikrinti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami du kartus už tas pačias klaidas, tai ypač aktualu, kai kalbama apie nacionalinių teisės aktų reikalavimus.

Daug kalbėta apie būtinybę suteikti daugiau lankstumo BŽŪP strateginių planų pakeitimų priėmimo procedūroje, kad ūkininkai greičiau galėtų reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir praktikas. Pasikeitus taisyklėms, ūkininkai neturėtų būti baudžiami už nesugebėjimą operatyviai prisitaikyti. Komisija turėtų leisti valstybėms narėms įgyvendinti praktikas, kurios veikia vietoje ir suteikti daugiau savarankiškumo sprendimų priėmimo procese.

Copa – Cogeca siūlo vengti reguliavimo nacionaliniu lygiu, kadangi valstybės narės dažnai prideda papildomų reguliavimo reikalavimų siekdamos išvengti baudų, kas veda prie pernelyg griežtų sankcijų. Reikia vertinti nacionalines kontrolės sistemas ir įdiegti paprastus bei veiksmingus metodus, kurie sumažintų administracinę naštą ūkininkams.

Nuomonės dėl 2028–2034 m. Europos Komisijos Biudžeto

Vasario 20-21 d. Copa – Cogeca prezidiumo posėdžiuose vyko nuomonių keitimasis dėl būsimos daugiametės finansinės programos (MFF) laikotarpiui 2028–2034 m. Europos Komisijos Biudžeto generalinis direktoratas rengia pasiūlymą šiam laikotarpiui, kuris turėtų būti pateiktas iki 2025 m. liepos mėn.

Copa – Cogeca atstovai pabrėžia, kad būsima daugiametė finansinė programa turėtų būti padidinta, atsižvelgiant į nuolatinius sektoriaus poreikius ir augančius iššūkius. Ypač svarbu, kad Gamtos atkūrimo fondo poreikis, kuris nėra numatytas BŽŪP biudžeto eilutėje, būtų tinkamai finansuojamas papildomai. Be to, biudžetas turėtų būti koreguojamas, remiantis registruota infliacija, o ne vien tik pradiniais skaičiavimais.

Copa – Cogeca įsipareigojo nuosekliai dirbti šiuo klausimu ir plėtoti bendradarbiavimą su specializuotomis Copa – Cogeca darbo grupėmis, tokiomis kaip „Bendroji žemės ūkio politika“, „Kaimo plėtra“ ir „Tiesioginės išmokos“, kurios padės užtikrinti, kad ūkininkų ir kooperatyvų interesai būtų tinkamai atstovaujami ir įtraukti į būsimus derybų procesus.

Apie Vandens atsparumo strategiją (Water Resilience Strategy)

Europos ūkininkai ir miškų savininkai susiduria su dideliais vandens valdymo iššūkiais dėl klimato kaitos, griežtėjančių aplinkosaugos įstatymų ir augančio vandens poreikio. Sausros ir nenuspėjami krituliai mažina žemės ūkio produktyvumą ir drėkinimo galimybes, didindami pasėlių ir gyvulių pažeidžiamumą. Miško savininkai patiria sunkumų dėl sausros poveikio medžių augimui, o potvyniai ir ekstremalūs orai sukelia dirvožemio eroziją ir infrastruktūros pažeidimus. ES vandens kokybės reglamentai skatina tvarias praktikas, tačiau tai didina veiklos sąnaudas.

Didėjanti konkurencija dėl vandens išteklių tarp žemės ūkio, urbanizacijos, pramonės ir energijos sektorių dar labiau apsunkina situaciją. Norint užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio ir miškininkystės atsparumą, būtina imtis koordinuotų veiksmų, įskaitant politinę paramą, investicijas į vandentvarką ir žinių dalijimąsi.

Europos Komisija pristatė 2024-2029 metų politines gaires, skirtas vandens saugumui, kurios buvo pristatytos Europos Parlamentui 2024 m. liepos 18 d. Ursula von der Leyen pavedė Jessikai Roswall vadovauti vandens atsparumo strategijos kūrimui, kurios tikslas – gerinti vandens efektyvumą ir spręsti trūkumo, taršos bei rizikos problemas.

Copa – Cogeca posėdyje dalyvavusi Jessika Roswall, Europos Komisijos narė, atsakinga už aplinką, hidrologinį atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką, pabrėžė būtinybę stiprinti Europos konkurencingumą vandens sektoriuje, plėtoti švarias technologijas ir skatinti skaitmenizaciją, taip pat palengvinti investicijas į technologijas ir tarpvalstybinę infrastruktūrą bei sustiprinti Europos lyderystę pasaulyje.

Šiuo metu Europos Sąjungoje galioja apie 10 pagrindinių vandens teisės aktų, tarp jų: Nitratų direktyva 91/676/EEB; Miesto nuotekų valymo direktyva 91/271/EEB; Geriamojo vandens direktyva 98/83/EB; Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB; Maudyklų direktyva 2006/7/EB; Požeminio vandens direktyva 2006/118/EB; Potvynių direktyva 2007/60/EB; Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB; Aplinkos kokybės standartų direktyva 2008/105/EB; Pakartotinio vandens naudojimo reglamentas (ES) 2020/741. Šių teisės aktų peržiūra ir atnaujinimas vykdomi nuolat, siekiant užtikrinti jų efektyvumą ir atitikimą esamai situacijai.

Copa – Cogeca aktyviai dirba su įvairiomis vandens valdymo iniciatyvomis. Siekiant gerinti šią sritį, siūloma sukurti Vandens darbo grupę, kuri koordinuotų Atsparumo vandeniui strategiją ir 11 vykdomų vandens teisės aktų. Grupę planuojama padalinti į du pogrupius: vandens kokybei (maistinių medžiagų ir taršos klausimai) ir vandens kiekiui bei disbalansui (sausros, potvyniai ir jų poveikis žemės ūkiui bei miškininkystei).

Dėl pagrindinių augalų apsaugos principų 2024-2029 metais

Vasario 20-21 d. Copa – Cogeca prezidiumo posėdžiuose buvo pristatomas klausimas dėl kai kurių augalų apsaugos produktų prieinamumu, kurie sukelia tam tikrus iššūkius žemės ūkio sektoriuje. Pažymėta, kad būtina imtis skubių veiksmų, kad būtų sumažinta rizika, susijusi su pasėlių derliaus nuostoliais ir ūkių pelningumo bei konkurencingumo mažėjimu.

Augalų apsaugos produktų mažėjimas ir alternatyvų trūkumas

Atsisakymas kai kurių svarbių augalų apsaugos produktų sukelia daugybę susijusių problemų. Per pastaruosius penkerius metus Europos Sąjungoje ženkliai sumažėjo galimų naudoti augalų apsaugos produktų skaičius; buvo pašalintos arba neatnaujintos 76 veikliosios medžiagos, o naujų medžiagų kiekis, patekusių į rinką, yra labai menkas.

Pavyzdžiui, 2001 metais nuo 900 veikliųjų medžiagų šiuo metu beliko mažiau nei 470. Kasmet netenkama apie 16 veikliųjų medžiagų.

Dėl svarbių cheminių medžiagų trūkumo žemės ūkyje kyla rimtų problemų, pavyzdžiui, didėja kenkėjų atsparumas. Tai lemia didesnes gamybos sąnaudas ir sumažintą produktyvumą. Kai kuriuose sektoriuose ūkininkai susiduria su rimtomis kliūtimis.

Netradicinės alternatyvos, tokios kaip biokontrolės produktai, gali suteikti vilties, tačiau jos taip pat susiduria su iššūkiais. Pavyzdžiui, jų kūrimas ir gamyba dažnai reikalauja didelių išlaidų, o efektyvumas kartais būna mažesnis nei tradicinių produktų.

Auganti klimato kaitos ir naujų kenkėjų grėsmė

Klimato kaitos problema dar labiau komplikuoja pasėlių apsaugos klausimus. Ji palengvina ir skatina naujų kenkėjų rūšių invaziją. Be to, mažėjančios kenkėjų kontrolės galimybės gali lemti jų atsparumo vystymąsi. FAO prognozuoja, kad kenkėjų problemos žemės ūkio ekosistemose augs įvairiais klimato kaitos scenarijais, įskaitant vidutinio klimato (pavyzdžiui, Europoje) ir subtropinius regionus. Praktiniai pavyzdžiai, tokie kaip bulvių vėlyvasis maras ir kitos ligos, akcentuoja esamus ES augalų sveikatos ir augalų apsaugos reguliavimo trūkumus.

Poveikis ekonomikai

Ekonominis šių kenkėjų poveikis yra itin reikšmingas. Pagrindinių augalų, tokių kaip bulvės, cukriniai runkeliai ir žieminiai rapsai, derlius gali sumažėti net iki 50 procentų. Situacija ypač dramatiška specializuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, medelynuose, kur dėl augalų apsaugos produktų trūkumo gali sumažėti net iki 80 procentų derliaus. Tokia padėtis kelia grėsmę visai žemės ūkio ir maisto gamybos grandinei, todėl ES gali tapti labiau priklausoma nuo trečiųjų šalių importo, kurios tvarumo standartai yra ženkliai žemesni.

Biokontrolės alternatyvų kūrimas užtrunka pernelyg ilgai

Poveikis, kurio tikimasi iš biologinių augalų apsaugos produktų, dar nėra pasireiškęs taip, kaip tikėtasi. Per pastaruosius penkerius metus Europoje sumažėjo aštuonios biologinės veikliosios medžiagos. Biologinių alternatyvų kūrimo procesas yra ypač sudėtingas. Nors šie produktai jau sėkmingai taikomi šiltnamiuose, jų veiksmingumas ir ekonomiškumas atviruose laukuose dažnai būna nepakankamas.

Vidutinė biologinio augalų apsaugos produkto pateikimo rinkai trukmė Europoje siekia 7 metus, tuo tarpu kitose pagrindinėse rinkose šis laikotarpis svyruoja nuo 2-3 metų. Be to, Europoje investicijų grąža į biologinius augalų apsaugos produktus yra 30 procentų mažesnė už pasaulinį vidurkį, todėl naujų produktų kūrimas vėluoja.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų spartinimas

Norint spręsti dabartinius iššūkius, reikia žymiai padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą. Tam svarbu investuoti į ekonomiškai efektyvių biologinių ir cheminių alternatyvų kūrimą bei skatinti integruotą kenkėjų kontrolę ir tiksliąją žemdirbystę. Ypač reikėtų orientuotis į specifinius sektorius ir kurti sprendimus, atitinkančius pasėlių ir specialiųjų kultūrų, turinčių unikalių apsaugos poreikių, reikalavimus.

Teisinio reguliavimo procesų optimizavimas

Norint spręsti dabartines problemas, svarbu atidžiai apsvarstyti, kaip Europos lygmeniu užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį reguliavimo procesų veikimą. Ūkininkams reikia suteikti priemones, kurios atitiktų integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemas. Dabartinės patvirtinimo procedūros yra sudėtingos, ilgos ir skirtingos įvairiose valstybėse narėse, todėl iškreipia konkurenciją ir mažina pasiūlą.

Užtikrinti, kad leidimų išdavimo ir pakartotinio leidimo išdavimo sistema būtų paremta rizikos vertinimu

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasėlių apsaugos produktų rizikos vertinimo sistema keičiasi. Dabartiniu metu daugiausia dėmesio skiriama teoriniam veikliųjų medžiagų potencialiam pavojui, tačiau ateityje turėtume koncentruotis į realią riziką, susijusią su jų poveikiu žemės ūkyje. Nepriimtina netekti svarbių veikliųjų medžiagų, jei jos klasifikuojamos kaip pavojingos, nors ir kelia labai mažą riziką. Poveikis yra pagrindinė rizikos vertinimo dalis ir jis visada turi būti vertinamas.

Teikti pereinamojo laikotarpio sprendimus, siekiant įveikti technines kliūtis

Siūloma iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 30 straipsnį, atnaujinant veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpius. Tai užtikrintų didesnį reguliavimo lankstumą, sumažintų suinteresuotųjų šalių netikrumą ir skatintų inovacijas žemės ūkyje, išlaikant aukštus saugos ir tvarumo standartus.

Be to, būtina išlaikyti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnio nuostatas, leidžiančias laikinai registruoti augalų apsaugos produktus ekstremaliomis situacijomis, kad efektyviai reaguotume į kenkėjų protrūkius ir augalų sveikatos krizes, apsaugant žemės ūkio produktyvumą ir maisto aprūpinimą.

Parama ūkininkams ir bendradarbiavimo skatinimas

Augalų apsaugos plėtra gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei ūkininkai gaus tinkamą paramą. Tai apima tiek finansines paskatas, tiek išsamias mokymo programas. Siekiant, kad modernios augalų apsaugos technologijos būtų praktiškai pritaikomos, ypač svarbu gerinti skaitmeninę infrastruktūrą kaimo vietovėse. Taip pat būtina užtikrinti skubius leidimus ir pritaikytas išimtis kritinėms situacijoms.

Sėkmingam pasėlių apsaugos krizių valdymui reikalingas glaudesnis visų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas. Stiprinant mokslinių tyrimų institucijų, privačiojo sektoriaus ir politikos formuotojų partnerystę, o taip pat skatindami tarpvalstybinį bendradarbiavimą, galime užtikrinti geresnę prieigą prie augalų apsaugos produktų. Svarbiausias vaidmuo čia tenka efektyvių žinių perdavimo tinklų kūrimui.

Su klimatu susijusių iššūkių sprendimas

Klimato kaita silpnina augalų atsparumą kenkėjams ir ligoms. Todėl ypač svarbu kurti augalų apsaugos sprendimus, kurie geriau atitiktų konkrečius klimato kaitos iššūkius. Integruoti augalų apsaugos strategijas į platesnes klimato kaitos prisitaikymo priemones yra gyvybiškai svarbu, siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos žemės ūkio atsparumą.

Teikti pereinamojo laikotarpio sprendimus, siekiant įveikti technines kliūtis

Siūloma iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 30 straipsnį, atnaujinant veikliųjų medžiagų patvirtinimo laikotarpius. Tai užtikrintų didesnį reguliavimo lankstumą, sumažintų suinteresuotųjų šalių netikrumą ir skatintų inovacijas žemės ūkyje, išlaikant aukštus saugos ir tvarumo standartus.

Be to, būtina išlaikyti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnio nuostatas, leidžiančias laikinai registruoti augalų apsaugos produktus ekstremaliomis situacijomis, kad efektyviai reaguotume į kenkėjų protrūkius ir augalų sveikatos krizes, apsaugant žemės ūkio produktyvumą ir maisto aprūpinimą.

Vyno sektoriaus klausimai

Vasario 20-21 d. Copa – Cogeca prezidiumo posėdžiuose buvo svarstomi vyno sektoriaus klausimai ir pristatytos Europos Komisijos įsteigtos Vyno politikos aukšto lygio grupės rekomendacijos bei analizė.

2024 m. buvo atlikta Europos Sąjungos vyno sektoriaus perspektyvų ir apžvalgos analizė. Vyno sektorius yra Europos Sąjungos ekonomikoje ir kultūroje turi gilias tradicijas. 2022 m. vyno sektoriaus apyvarta buvo 130 milijardų eurų, arba 0,8 proc. viso ES BVP, ir sukūrė 2,9 mln. darbo vietų (1,4 proc. ES užimtumo). Tarptautiniu mastu vyno sektorius yra ES tradicinio gyvenimo būdo simbolis ir daugelio tautų identiteto dalis.

Vis dėlto šiandien Europos Sąjungos vyno sektorius susiduria su iššūkiais ir struktūriniais pokyčiais. Pasaulinis vyno suvartojimas mažėja, o ES vartojimas per pastaruosius penkerius metus sumažėjo apie 20 proc. Ypač vyresnio amžiaus žmonės pradėjo mažiau vartoti vyno, o jaunesniems vynas – nėra populiarus pasirinkimas.

Nors ES išlieka dominuojanti pasaulio vyno eksportuotoja, pastaraisiais metais jos eksporto apimtys mažėja, ypač į tradicines rinkas, tokias kaip JAV ir JK. Demografiniai pokyčiai ir vartotojų įpročių pasikeitimai daro įtaką prekybos dinamikai. Vyno gamyba pasaulyje buvo nestabili ir ES gamybos apimtys taip pat svyravo. Tai daro neigiamą poveikį vyno sektoriui ir vynuogių augintojams.

Ekspertai siūlo šias rekomendacijas ir galimybes: įvertinti bendros pasiūlos mažėjimą ir prisitaikyti prie mažėjančios pasaulinės paklausos; pritaikyti vynų pasiūlą pagal naujus vartotojų poreikius; geriau suprasti vartotojų pageidavimus, ypač besivystančiose rinkose, ir prisitaikyti prie jų kultūrinių skirtumų; investuoti į produktų inovacijas ir tvarias gamybos praktikas; skatinti eksportą, ypač naujose rinkose ir gerinti skaitmeninį pardavimą. Sektoriui reikia prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų, ypač pabrėžiant tvarumą ir inovacijas, kad išlaikytų konkurencingumą globalizuotame pasaulyje.

Vyno politikos aukšto lygio grupė paskelbė rekomendacijų rinkinį, siekiant užtikrinti ES vyno sektoriaus ateities tvarumą. Šios rekomendacijos buvo patvirtintos 27 ES šalių ir pagrindinių suinteresuotųjų šalių atstovų per paskutinį grupės posėdį. Grupė ragina Europos Komisiją įvertinti pasiūlymus, kurie gali būti įtraukti į ES vyno politikos sistemą, akcentuojant būtinybę remti gamintojus ir regionus visoje Europoje, kad jie prisitaikytų prie ateities iššūkių.

ES vyno sektorius yra svarbus ne tik ekonomikai, bet ir kultūriniam paveldui, ypač kaimo bendruomenėms, kurios glaudžiai susijusios su vyno gamybos tradicijomis. Tačiau sektorius susiduria su ilgalaikiais iššūkiais, įskaitant vartojimo mažėjimą, keičiančius vartotojų įpročius bei klimato kaitos sukeltą gamybos nestabilumą.

Apie snukio ir nagų ligas (SNL)

Vasario 20-21 d. Copa – Cogeca prezidiumo posėdžiuose buvo aptartas snukio ir nagų ligų (SNL) protrūkis, kuris buvo patvirtintas 2025 m. sausio 9 d. Hönow mieste, Brandenburgas. Dėl protrūkio įvestos griežtos izoliacijos ir prevencijos priemonės, apimančios tiek užkrėstas, tiek aplinkines teritorijas. Iki šio protrūkio Vokietijoje daugiau nebuvo užfiksuota naujų atvejų, o atlikti tyrimai buvo neigiami. Sausio 22 d. buvo sunaikinti užkrėsto ūkio pašarai, o judėjimo draudimas porakanopiams gyvūnams Berlyne buvo pratęstas iki sausio 27 d. Transportavimas federaliniais keliais ir geležinkeliais nėra ribojamas. Friedrich-Löffler-Institut paskelbė apie skiepijimą nuo SNL, o Brandenburgas pasiruošė žiedinei vakcinacijai.

Protrūkis sukėlė rimtų pasekmių Vokietijos gyvulių ūkiams, įskaitant tiekimo grandinių sutrikimus dėl prevencinio gyvūnų skerdimo ir judėjimo apribojimų. Vokietijos valdžios institucijos numato teikti finansinę ir psichologinę paramą nukentėjusiems ūkininkams. Tęsiant prevencinius veiksmus, 2025 m. vasario 4 d. „Fokus Tierwohl“ tinklas organizavo internetinį seminarą apie atrajotojų biologinį saugumą.