Miškų įstatymo pataisų projekte – aiškesnės taisyklės ir mažiau biurokratijos miškų savininkams

Vyriausybei pritarus Aplinkos ministerijos parengtam Miškų įstatymo pataisų projektui, toliau jį svarstys Seimas. Siūloma skatinti gamtai artimesnę miškininkystę tobulinant miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, jų kokybę, papildomai spartinti miškų priskyrimo miško grupėms procedūras ir sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.

„Dabartinės miškų tvarkymo taisyklės buvo suformuotos prieš kelis dešimtmečius, o infrastruktūra, technologijos ir aplinkosaugos standartai pasikeitė. Todėl norint užtikrinti labiau subalansuotas miškų funkcijas ir galimybę geriau derinti ekologines, socialines ir ekonomines reikmes miškui, būtinos permainos“, – pabrėžia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Atsisakoma Miškų tvarkymo schemų

Šiuo metu nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka yra nelanksti, sudėtinga, apimanti besidubliuojančius, ilgai trunkančius ir vertės nekuriančius procesus. Miškų grupės nustatymas konkrečiam miškui užtrunka itin ilgai, o nustatyta grupė peržiūrima rečiau kaip kas dešimt metų.

Siūlomais pakeitimais siekiama pagreitinti ir supaprastini miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras, kai pagal Vyriausybės tvirtinamus normatyvus ir nustatytą tvarką, miškų priskyrimo miškų grupėms planus rengtų ir tvirtintų Valstybinė miškų tarnyba. Miškų grupių nustatymo procedūrai nebūtų taikomi teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimai, tačiau į miškų priskyrimo miškų grupėms planų rengimo procesą būtų įtraukiami kitų su miškais susijusių sričių specialistai ir suinteresuota visuomenė.

Miškai turi būti priskiriami miškų grupėms ne vėliau kaip per 3 metus jų įregistravimo Miškų registro informacinėje sistemoje.

Daugiau saugomų miškų

Įstatymo projektu siekiama tikslinti miškų grupių sistemą ir išplėsti griežtos apsaugos bei ekologiškai svarbių miškų teritorijas, nustatant aiškesnius jų tvarkymo ir apsaugos principus.

Sudarius galimybę draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti labiausiai saugomai I miškų grupei, jos plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. ir siektų 56,6 tūkst. ha. Bet kokie kirtimai, išskyrus priemones, numatytas veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentuose, I grupės miškuose būtų draudžiami.

Priėmus ministerijos siūlomus keitimus, nuo 8,9 proc. iki 13,9 proc. didėtų IIA grupei priskiriamų ekosistemų apsaugos miškų, nuo 2,5 proc. iki 4,1 proc.  didėtų IIB grupei priskiriamų rekreacinių miškų plotai. Šiuose miškuose būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, išskyrus atrankinius ir grupinius atvejinius pagrindinius miško kirtimus.

III grupės miškuose būtų draudžiami miško kirtimai didesnėmis kaip 1,5 hektaro plynojo pagrindinio miško kirtimo biržėmis, IVA grupės miškuose – didesnėmis kaip  4 hektarai biržėmis.

Svarbu paminėti, kad kai miško žemėje, kuri nėra saugomoje teritorijoje, pakeičiama miškų grupė ir todėl visam laikui uždraudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, projektas numato privačių miškų savininkams kompensacijų mechanizmą. Tai užtikrintų proporcingumo principą ir aiškią savininkų teisių apsaugą. Kompensacijos už saugomose teritorijose esančiuose miškuose nustatytus veiklos apribojimus išmokamos Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka.

Ilgesni leidimo kirsti mišką galiojimo terminai

Projektu siekiama aiškiai apibrėžti leidimų kirsti mišką išdavimo terminus ir sumažinti procedūrų trukmę. Pagal siūlomas pataisas, įprastais atvejais leidimas kirsti mišką būtų išduodamas per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo. Kai kirtimai būtini siekiant užkirsti kelią medžių ligų ar miško kenkėjų plitimui, sanitariniams kirtimams leidimas būtų išduodamas per 5 darbo dienas. Saugomose ir „Natura 2000“ teritorijose bei kultūros paveldo objektų teritorijose leidimų išdavimo terminas būtų 20 darbo dienų.

Projekte numatyta, kad leidimai galiotų 24 mėnesius. Ilgesnis laikotarpis sudarytų daugiau galimybių planuoti darbus atsižvelgiant į oro sąlygas, technines priemones ir rinkos situaciją, taip pat sumažintų poreikį iš naujo kreiptis dėl leidimo, jei darbai dėl objektyvių priežasčių užsitęstų.

Privataus miško savininko reikmėms vykdomiems mažo intensyvumo neplyniesiems miško kirtimams, taip pat sausuolių ir vėjavartų, pavojų keliančių medžių kirtimams leidimo apskritai nereikėtų, todėl nedidelės apimties darbai būtų atliekami paprasčiau ir greičiau.

Žingsnis į skaidresnę ir modernesnę miškų valdymo sistemą

Aplinkos ministras pabrėžia, kad Miškų įstatymo projektas yra vienas svarbiausių žingsnių atnaujinant Lietuvos miškų politiką. Aiškesnės taisyklės, mažesnė biurokratija, tikslesnis kirtimų reglamentavimas ir atsakingas požiūris į gamtos išteklių apsaugą leis užtikrinti tvarią miškų ateitį.