Nemuno delta - viena iš nedaugelio vietų Europoje, kur nuolat vyksta intensyvūs potvyniai. Potvynio jėga ir rūstus grožis niekur kitur Lietuvoje taip neišryškėja, kaip Nemuno deltoje. 

Tokios gamtos stichijos neregėjusiems žmonėms ledų sangrūdos palieka neišdildomą įspūdį. Tad verta čia atvažiuoti pavasarį, kai išsilieja upės. 

Pavasario potvyniai Nemuno žemupyje prasideda kovo mėnesį. Vandens lygis potvynio metu ties Rusne gali pakilti iki 2 metrų. Išsiliejęs vanduo ir ledai grūdasi ties pylimais, apsemia gyvenvietes ir padaro daug kitų nuostolių. 
Didžiųjų potvynių metu apsemiami keliai, kaimai ir pavienės sodybos. Kartais potvynis priartėja net iki Šilutės miesto.

Siekiant apsaugoti gyvenvietes nuo potvynių ir poplūdžių, Lietuvos teritorijoje dar praeito šimtmečio pradžioje pradėta rengti apsauginius pylimus. Pylimai tarsi apjuosė atskiras teritorijas, kurios vadinamos iš olandų pasiskolintu terminu – polderiai. 

Polderis – žema teritorija, nuo nuolatinio ar periodinio užliejimo apsaugota pylimais. Nemuno žemaslėnyje yra įrengti 2 tipų polderiai: žiemos ir vasaros. Jie skiriasi pylimo aukščiu ir atitinkamai užliejimo tikimybe. Aukštesnieji – žiemos polderiai yra statomi apsaugoti gyvenvietes ir dirbamiems laukams. Jie gali būti užliejami tik ekstrimalių potvynių, nutinkančių kartą per šimtmetį. Vasaros polderių pylimų paskirtis saugoti pievas nuo užliejimo vasaros – rudens laikotarpiu, kad nenukentėtų nuo vandens kultūrinės pievos. Pavasario potvynio metu šie polderiai yra užliejami. 

Pirmasis polderis Nemuno žemaslėnyje įrengtas 1907 m. Uostadvaryje (Rusnės saloje). Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo įrengti 8 polderiai, kurių bendras plotas sudarė 7500 ha. Pirmoji vasaros polderinė sistema buvo įrengta tik 1954 m. (Smalkų vasaros polderis). 

Siekiant išsaugoti unikalų Nemuno deltos regiono gamtinę ekosistemą, kraštovaizdį bei kultūros paveldo vertybes, 1992 m. buvo įsteigtas Nemuno deltos regioninis parkas. Parko teritorija apima seklias Kuršių marių įlankas, ištisą Nemuno deltos upių ir upelių sistemą, senvaginius ežerus (žiogius), Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamas pievas, didžiausią regione polderių sistemą. Aukštumalos aukštapelkę ir kitas pelkes, didžiausią Lietuvoje Rusnės salą bei Ventės rago pusiasalį.

Parengta pagal Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos informaciją