Paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros energijos, o rinkos kainos kilo. Tačiau šventinis laikotarpis ir vėjuotos, bet šiltos dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas. Antroje mėnesio pusėje šiluminių elektrinių energiją pakeitė pigesnė vėjo jėgainių generacija, skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 89 Eur/MWh. Tai 15 proc. mažiau, palyginti su lapkričio mėnesiu, kai kaina buvo 105 Eur/MWh.

Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 69 Eur/MWh, Prancūzijoje – 80 Eur/MWh, Belgijoje – 69 Eur/MWh, Olandijoje – 73 Eur/MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo mažesnė – 80 Eur/MWh. O mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinės zonos – apie 60 Eur/MWh.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Vakarų Europoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse: Vokietijoje – 69 Eur/MWh, Prancūzijoje – 80 Eur/MWh, Belgijoje – 69 Eur/MWh, Olandijoje – 73 Eur/MWh. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina taip pat buvo mažesnė – 80 Eur/MWh. Mažiausios kainos fiksuotos Skandinavijos šiaurinėse zonose – apie 60 Eur/MWh.

Vidutinė elektros kaina gruodžio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 2–3 kartus mažesnė nei 2021 ir 2022 metais, kai ji atitinkamai siekė 212 ir 264 Eur/MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1136 GWh. Palyginti su lapkričiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 6 procentais.

Bendrai Lietuvoje per gruodį buvo pagaminta 602 GWh elektros energijos – 36 proc. daugiau nei lapkritį, kai generacija siekė 442 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 53 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės gruodį gamino daugiausiai – apie 51 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 36 proc., palyginti su lapkričio mėnesiu, nuo 215 GWh iki 307 GWh. Taip pat dvigubai augo prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba, ji per mėnesį išaugo nuo 74 GWh iki 145 GWh.

Hidroelektrinių generacija išliko panaši į lapkričio mėnesio gamybą – apie 80 GWh. Panašiai generavo ir kitos elektrinės, kurių generacija išliko apie 60 GWh. Saulės elektrinių generacija nuo 16 GWh lapkritį sumažėjo iki 8 GWh gruodį.

Bendras importo srautas sudarė 56 proc. šalies poreikio. Importas į Lietuvą siekė 790 GWh, palyginti su lapkričio duomenimis, jis mažėjo 2 proc. nuo 809 GWh. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 58 proc., iš Latvijos – 16 proc., o iš Lenkijos importuota 26 proc. Eksportas gruodį augo 36 proc., palyginti su lapkričio mėnesiu, nuo 90 GWh iki 121 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 58 proc., dar 41 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Švediją.