Nors prekybos centrai plastmasinėmis eglutėmis užverti vos pradingus vėlinių žvakėms, į medelynus kol kas užsuka tik vienas kitas pirkėjas. Gyvų eglučių pardavėjai ruošiasi aktyvesnę kalėdinę prekybą prasidėti gruodžio pradžioje.

Eglutės – ne plytos

Augalų ūkio „Medeliai Rokiškyje“ savininkas Julius Adamonis pasakojo, kad pasirengimas šventėms suaktyvėja sulig adventinio laikotarpio pradžia, kai kurie pirkėjai neskuba iki pat gruodžio pabaigos ir sukrunta tik tuomet, kai Kalėdos jau visai ant nosies.

„Pirmą eglutę Kalėdoms žmogus šiemet pas mus įsigijo lapkričio 2 d., bet nieko stebėtino, dabar dažnai žmonės ruošiasi iš anksto“, – sako J. Adamonis, rokiškėnams siūlantis įsigyti eglučių vazonuose.

Prieššventiniu laikotarpiu jo ūkyje parduodama daugiau nei pusšimtis specialiai užaugintų 0,5–1,80 m aukščio medelių, kirstinėmis eglutėmis prekiauti neplanuojama.

„Užauginti Kalėdų medį daug kuro nereikia, stengėmės labai nekelti kainų, kokį eurą pridėsime“, –  paklaustas apie  kainų pokyčius dėsto pašnekovas ir priduria, kad vis tik eglutės – ne plytos: viena  gražesnė, kita didesnė, arba vazonai skiriasi, taigi ir kainuos skirtingai.

Susiruošusiems pirkti  nedidelės, ant stalo statomos eglutės užtektų ir 8–10 Eur, pageidaujantiems didesnės, iš kišenės teks traukti 15–40 Eur. 

Kalėdinė gyvatvorė

Anot pašnekovo, į vazonus eglės sodintos tikintis, kad ne jos tik pradžiugins per Kalėdas, bet ir sulauks pavasario, o po to bus persodintos į dirvą.

„Didelė tikimybė, kad tinkamai laikyti medeliai prigis. Mes paliekame didesnį šaknų gumulą, surišame jas į džiuto audinį, kad nebyrėtų žemės – nekišame augalo į vazonus aukštyn šaknimis, kad po to reikėtų išmesti. Tos eglutės, kurios į vazonus pasodintos pavasarį, jau yra prigijusios. Žinoma, eglė ne kambarinis augalas, palaikius mėnesį kambaryje gali nudžiovinti bet ką, bet savaitę kitą gali pastovėti. Kambaryje dažniausiai būna sausa, per šilta, taigi po švenčių  eglę geriau išnešti į malkinę ar garažą, laikyti vėsiai, temperatūra turi būti artima nuliui“, – pataria J. Adamonis. Pašnekovas sako, kad yra tokių klientų, kurie apsilanko ne pirmus metus, kaskart perka eglutę vazone, paskui persodina prie namų ir džiaugiasi turėdami jau visą giraitę ar gyvatvorę.

Pasiilgsta senovinių

Pirkėjų skoniai įvairūs, bet dygioji ar liaudiškai vadinama sidabrinė eglė rokiškėno augalų ūkyje  kol kas neturi rimtų konkurentų, nors į kalėdinius medelius vis dažniau pretenduoja ir kėniai. Pasak J. Adamonio, šie medeliai nėra labai pigūs ir skirti ypatingam žmogui, kuris žino, ko nori.

Kai kurie pirkėjai, jaučiantys nostalgiją, kaip tik nori įsigyti, kaip patys sako, senybinę – paprastą žalią tradicinę eglutę, tokią, kurią prisimena iš vaikystės. Paprastosios eglės irgi specialiai paruošiamos Kalėdoms – formuojamos, apkarpomos, kad būtų tankios ir purios kaip ir sidabrinės.

Išrankesni pirkėjai ieško retesnių augalų rūšių ir šventėms nori įsigyti serbinę eglę. Tai vienintelė Lietuvoje auganti plokščiaspyglė eglė, turinti ažūrinio sidabrinio spindesio.

Brangiausios – serbinės

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Justas Vojega sakė, kad urėdija, kaip ir kasmet, pardavinės kirstinius kalėdinius medelius iš miško, taip pat bus parduodamos medelyne išaugintos dygiosios eglės. Prekyba vyks gruodžio 12–23 dienomis  medelyne Miegonių kaime medelyne (už Bajorų dešinėje pusėje). 

Urėdijoje eglučių kainos, lyginant su pernykštėmis, kils 1 Eur ir priklausys nuo medelio aukščio. Pigiausiai (už 3 Eur) bus galima įsigyti iki metro aukščio paprastąją eglę ar pušį iš miško. 4 metrų aukščio žaliaskarė kainuos 40 Eur. Kalėdiniai medeliai iš plantacijų – baltoji ir dygioji eglė, juodoji ir  kalninė pušis kainuos 9–45 Eur, o už serbinę daugiau nei 4 metrų aukštaūgę eglę gali tekti  pakloti beveik 90 Eur.

Parūpina bažnyčiai

Pasak J. Vojegos, didelės eglės iš anksto nekertamos, jų ieškoma tik gavus užsakymą. Aukštaūgių prireikia įstaigoms, miškininkai keletą metų parūpina žaliaskarę Rokiškio bažnyčiai.

Pastaraisiais metais nemažai gyventojų apsiriboja kuklesne kalėdine atributika ir puošia eglės šakas.  Valstybinių miškų urėdijos visoje šalyje organizuojama eglių šakų dalinimo akcija kasmet populiarėja. Po pilną priekabą šakelių prie didžiąsias metų šventes išgraibsto ir rokiškėnai. Šiais metais Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje eglių ir pušų šakos nemokamai bus dalinamos gruodžio 20 d. nuo 15 val.

Neturinčios perspektyvos

Namus puošiančios žaliaskarės dažnai sulaukia ne tik susižavėjimo, bet ir gailesčio – ar verta kirsti medį dėl trumpalaikio blizgesio? Rokiškio regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas J. Vojega aiškina, kad miško eglutės kertamos ten, kur jos kažkam trukdo arba būtų anksčiau ar vėliau nukirstos: augančios grioviuose, pakelėse, po elektros linijomis, kur neturi perspektyvos sulaukti 100 metų. Taip pat retinant želdynus. Svarbiausia, kad žmonės po kalėdinio laikotarpio tuos medelius tinkamai utilizuotų arba atneštų į eglučių surinkimo vietas mieste, kad medieną būtų galima panaudoti biokurui.

Pašnekovas  taip pat priminė, kad sumaniusiems savavališkai praretinti mišką gyventojams gresia baudos, už neteisėtą eglutės nukirtimą gali tekti susimokėti 14–30 eurų, taip pat tektų atlyginti aplinkai ir miško valdytojui  padarytą žalą.

Kristina Ramanauskaitė („Rokiškio Sirena“)