NMA tikrina, kaip vykdomi įsipareigojimai pagal agrarinės aplinkosaugos veiklas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), pradėjusi ūkininkų, siekiančių gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas, patikras, primena pagrindinius įsipareigojimus.
NMA specialistai tikrina, kaip ūkininkai laikosi įsipareigojimų pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas „Ražienų laukai per žiemą“, „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ ir „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“.
Įsipareigojimai pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklas
Primename, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai, vykdantys veiklas pagal KPP priemonę, iki kovo 1 d. įsipareigojo išlaikyti pasėlius, ražienas bei sutvarkyti ir išvežti žolę.
Pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigojo, kad vykdydami veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ nupjautų javų laukų neapars iki kovo 1 d. ir po derliaus nuėmimo iki ražienų aparimo nenaudos įsipareigotame plote augalų apsaugos produktų, organinių ir mineralinių trąšų bei srutų, taip pat nekalkins ir neskus ražienų. Ūkininkai, nuėmę derlių, privalo sutvarkyti šiaudus, surišti juos į ryšulius (ritinius) ir išvežti iš lauko arba susmulkinti ir paskleisti juos dirvos paviršiuje.
Vykdantys įsipareigojimus pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“ pasėtus tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus turi išlaikyti iki kovo 1 d., taip pat neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir srutas tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose.
Pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal kompleksinės ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“, įsipareigojo tarpinius žieminius pasėlius išlaikyti iki kovo 1 d. Pluoštines kanapes privaloma pasėti po einamųjų metų birželio 30 d.
Pareiškėjai, kurie vykdo veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, turi nušienauti nenuganytos žolės likučius ir pašalinti nenušienautą žolę iki kovo 1 d. Nušienautos ir nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 sutartinio gyvulio (SG).
Taip pat ūkininkai, atlikę šlapynės sutvarkymo darbus, privalo informuoti NMA per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 d. per nemokamą mobiliąją programą „NMA agro“. Per „NMA agro“ būtina pateikti nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, kuriose aiškiai matytųsi deklaruotos ir sutvarkytos šlapynės vaizdas. Šis reikalavimas taikomas visiems pareiškėjams, deklaruojantiems pagal veiklą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ nuo 1 ha, kodu 5PT-3 laukus, ne mažesnius kaip 0,1 ha.
Vykdydami veiklą „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose“ pareiškėjai ir paramos gavėjai turėjo nušienauti likusį deklaruotą plotą (50 proc.) ir žolę išvežti iš lauko iki spalio 1 d. Jei žolei išvežti reikalinga technika negalėjo įvažiuoti į lauką dėl aukšto gruntinio vandens lygio, iki spalio 1 d. nušienautą žolę turėjo sukrauti į krūvas, žolė turi būti išvežta iš lauko iki kovo 1 d.
Kai pareiškėjų, jų valdos partnerio ar valdoje registruoto šeimos nario nuo praėjusių metų balandžio 1 d. iki einamųjų metų kovo 31 d. laikytų žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė mažiau negu 0,3 sutartinio gyvulio (SG) hektarui, tokiu atveju nenuganytos žolės likučiai turi būtinušienauti, o nušienauta žolė bei nenuganytos arba nenušienautos žolės likučiai pašalinti iki kovo 1 d.
Tais atvejais, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,3–1 SG hektarui ir lauke yra aiškių ganymo požymių, t. y. ekskrementų liekanų, išguldytos arba nenuėstos žolės ir kt., šių plotų nebūtina šienauti, o jei po ganymo lauke liks nenuėstos žolės, tai nebus laikoma reikalavimų neatitikimu.
Atkreiptinas dėmesys, jog nušienautos arba nenuganytos žolės likučius smulkinti ir paskleisti yra draudžiama, išskyrus žolės likučius ganytuose plotuose, kai žolėdžių ūkinių gyvūnų metinis vidurkis sudarė 0,5–1 SG.
Dalyvaujantys veikloje „Nykstančio paukščio meldinės nendrinukės buveinių saugojimas šlapynėse“ ir iki spalio 1 d. sutvarkę nupjautą žolę, ją turi išvežti iki kovo 1 d.