Opozicija sako remianti dalį siūlymų dėl gynybos finansavimo, tikisi susitarimo

Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Seimo opozicija remia solidarumo mokesčio bankams galiojimo pratęsimą, siūlo skolintis iš gyventojų, apkarpyti energetikos sektoriaus viršpelnius.

Vis tik dalis parlamentarai kritikuoja Finansų ministerijos siūlymus lėšas gynybai kaupti apmokestinant draudimo sektorių, didinant kai kuriuos akcizus, keliant pelno mokestį.

Nepaisant prieštarų, opozicija tikisi, kad po svarstymų dėl papildomų lėšų gynybai bus sutarta.

Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, pratęsiant bankų solidarumo mokestį. Taip pat ketinama išleisti gynybos obligacijas, o civilinei saugai kasmet ketinama skirti 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies. 

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Seimui priėmus siūlymus 2025 metais į valstybės biudžetą galėtų būti papildomai surinkta 297,8 mln. eurų, 2026 metais – 421,2 mln. eurų, 2027 metais – 436,5 mln. eurų.

Planuojama, kad šie pokyčiai artimiausiais metais leis gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Asignavimai krašto apsaugai didinami siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.

Mano, kad akcizas degalams augins kainas

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius sako iš esmės pritariantis pelno mokesčio tarifo tiek smulkiesiems verslininkams, tiek stambioms įmonėms didinimui, bet abejoja, ar iš jo pavyks surinkti norimas lėšas. 

„Pasižiūrėjus į pirmojo ketvirčio šių metų biudžeto pajamų surinkimą, matyti, kad pelno mokesčio surinkimas labiausiai atsilieka nuo plano. Atsilikimas viršija net 30 proc. Tai reiškia, kad tas 1 proc. gali tik šiek tiek padidinti pajamų iš pelno surinkimą gynybai“, – BNS prognozavo A. Butkevičius. 

„Praėjo laikotarpis, kai įmonės galėjo sukaupti didesnius pelnus, tai buvo 2022 metai ir iš dalies 2023-ieji, kurie tiek mažose, tiek didelėse įmonėse leido išsaugoti darbo jėgą ir didinti atlyginimus, dabar pelnai, kaip ir pelno rezervai jau mažėja, nes darbo užmokestis išlieka aukštas, o ekonomikos augimo didelio neturime, jis yra lėtas, tai jie (verslas – BNS) tą rezervą sukauptą ankstesniais metais, jeigu toks yra, naudoja darbo užmokesčiui esančiam išlaikyti. Smulkioms įmonės tai dar padidins mokesčius ir pablogins ekonominę ir finansinę situaciją, todėl smulkiesiems nepritarčiau, kad didinti“, – pridūrė politikas.

Pasak jo, gynybai finansavimo galima ieškoti pajamų didinant akcizą tabakui ir alkoholiui, bet jokiu būdu ne degalams.

„Akcizų padidinimas degalams padidins vėl truputį infliaciją ir prekių bei paslaugų kainas gyventojams. Degalus naudojame ir gamyboje, ir paslaugų sektoriuje. Tai reiškia, kad sumažės mūsų ekonomikos konkurencingumas“, – kalbėjo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis parlamentaras. 

Pasak jo, didinant akcizus, reikia pasižiūrėti, kokie jie yra kaimyninėse šalyse.  

A. Butkevičiaus teigimu, dėl draudimo sutarčių apmokestinimo bus reikalingos „didesnės diskusijos“: „Reikia žiūrėti, kaip atsilieps pačiam verslui ir gyventojams.“

Tačiau jis teigė pritariantis solidarumo mokesčio, kurį moka bankai, tęsimui, nes jame mato kur kas didesnius rezervus negu planuojama – 400-500 mln. eurų.   

„Bankų kapitalo likvidumo užtikrinimui perteklius yra laikomas Lietuvos banke, o už perteklinius pinigus vien praėjusiais metais pagal ECB politiką buvo sumokėta 309 mln. eurų“, – BNS tvirtino A. Butkevičius.

Jo teigimu, panaši į jo poziciją yra ir frakcijos nuomonė.

„Esame diskutavę ne  vieną kartą. Mes kategoriškai nepritariame pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių didinimui“, – sakė A. Butkevičius.

„Nepritarsime nė vieno mokesčio kėlimui“

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas Seime žurnalistams teigė, kad frakcija pritaria dviems iniciatyvoms.

„Pirmas dalykas, jei pritrūktų pinigų įsigijimams, reikia skolintis iš gyventojų, mes kalbėdavo apie obligacijas. Tikrai tai pasitvirtintų su didesniu procentu, negu siūlo bankai. Neseniai valstybė išleido obligacijas ir žmonės labai noriai investavo savo pinigus“, – teigė jis. 

„Antras dalykas, esame pasisakę už bankų solidarumo mokesčio pratęsimą. Tas siūlyta ir per pastarąjį susitikimą Vyriausybėje, tada premjerė gulė kryžiumi – jokiu būdu, neturėsime pinigų. Bet jau po dviejų dienų išėjo ataskaita apie bankų milijardinį pelną ir prognozuojama, kad kitąmet irgi bus panašus pelnas.Mes matome, kad tai yra galimybė, iš ko galima finansuoti gynybą“, – pridūrė D. Gaižauskas.

Politiko teigimu, „valstiečiai“ mokesčių didinimui nepritars.

„Šiandien gynybos tema praktiškai yra priedanga užkamšyti gynybos skyles. Priešinti gynybą su kitomis sritis yra tikra blogas dalykas, ką daro šita valdančioji dauguma. Tikrai nepritarsime nė vieno mokesčio kėlimui“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Socdemai – prieš akcizų didinimą

Audito komitete dirbanti socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad socialdemokratai remia pelno mokesčio didinimą, bankų solidarumo mokesčio tęsimą, bet žada nepritarti akcizų didinimui.

„Tai irgi yra vartojimo mokestis, mūsų pritarimo šitoje vietoje net ir dėl gynybos Seime nesulauks“, – Seime žurnalistams pareiškė ji. 

Pasak jos, yra kitų gynybai finansuoti reikalingų pajamų šaltinių. 

„O kur yra tos pajamos, už tuos viršpelnius, kuriuos turėjome tartis dėl Švedijos vyriausybės, kai buvo energetikos krizinės dienos, kai mokėjome labai dideles sumas už elektros energiją? Juk buvo tartasi, galvota, kad turime gauti papildomų pajamų iš to. Ar mes jas gavome? Manau, kad ne. Tad gal galima dar įdėti pastangų ir paieškoti, jei trūksta pinigų“, – svarstė R. Budbergytė.  

Pasak jos, socialdemokratai nepritaria, kad būtų keliami akcizo tarifai tabakui bei alkoholiui.

„Tai yra ydingų įpročių naikinimas, ir kad tie, kurie turi tokį įpročių, galėtų prisidėti. Bet turint omeny, kad daugelis žmonių vartoja ne parduotuvėse pirktus alkoholio gaminius ar kontrabandinį tabaką, nemanau, kad čia yra toks aiškus ir geras šaltinis, kuris ženkliai galėtų padidinti mūsų viešąsias pajamas“, – kalbėjo R. Budbergytė. 

Pasak jos, socialdemokratai nepritartų gyventojų pajamų mokesčio perskirstymui, kurį remia valdantiesiems priklausanti Laisvės frakcija. 

„Dabar atimti iš jų galimybę prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo, manau, tai būtų labai neprotingas, neapgalvotas, nepagrįstas žingsnis. Žmonėms, gyvenantiems regionuose, svarbu ne tik trinkelėmis iš europinių pinigų išklotos aikštės ir įrengti skverai, parkai, tačiau jiems labai svarbu, kad jie galėtų gauti viešąsias paslaugas, ar kalbėtume apie sveikatos apsaugą, ar apie švietimą“, – kalbėjo politikė.

„Manau, kad mes susitarsime. Vis dėlto gerai, kad Vyriausybė išgirdo kritiką ir teikia daug geresnį pasiūlymą, sulaukiantį daugiau palaikymo“, – pridūrė ji.

Video