Vartotojų skrandžiai iškęs viską. VMVT toliau slepia informaciją nuo visuomenės apie užkrėsto maisto kiekius
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) deklaruoja, kad vadovaujasi rizikos vertinimu grįsta priežiūros sistema ir remiasi tarptautinėmis gairėmis, siekdama užtikrinti maisto saugą bei apie ją informuodama. Tačiau vis dažniau kyla klausimų, ar deklaruojama institucijos pozicija išties atitinka visuomenės interesus. „Agrobite.lt“ jau ne kartą atkreipė dėmesį į pasikeitusį VMVT požiūrį pateikiant informaciją viešojoje erdvėje. Aptakūs atsakymai į pateiktus konkrečius klausimus ir toliau verčia abejoti institucijos informacijos teikimo skaidrumu.
Informacija slepiama po „rizikos komunikacijos” skraiste
VMVT teigia, kad informacijos apie atšaukiamos produkcijos kiekius neskelbia, nes tai esą komerciškai jautri informacija, o Europos Sąjungos teisė leidžia tokią informaciją riboti, nebent ji tiesiogiai susijusi su rizika vartotojui.
„ES teisė saugo įmonių duomenis, išskyrus atvejus, kai jų atskleidimas būtinas visuomenės sveikatos apsaugai. Tad informacija apie kiekius teikiama tada, kai tai tiesiogiai susiję su rizika vartotojui. Jei tokia rizika būtų nustatyta, duomenys būtų paskelbti nedelsiant“, – tikina VMVT spaudos tarnyba.
Tačiau toks požiūris kelia klausimą – kaip visuomenė gali savarankiškai įvertinti riziką, jeigu jai neprieinami visi esminiai faktai, susiję su salmonelėmis ar kitais parazitais užkrėstu maistu?
Ribotas duomenų atskleidimas apie konkrečius gamintojus, produkcijos kiekius ir platinimo mastą palieka spragą atsakomybės grandinėje. Toks VMVT elgesys sudaro sąlygas paslėpti pasikartojančius pažeidimus ar net galimą didelių verslo subjektų protegavimą.
Plika statistika
Į klausimą, kodėl VMVT laikosi požiūrio, kad vartotojams kiekiai yra neįdomūs ir ar tai faktais pagrįstas teiginys ar labiau remiasi įsivaizdavimu, ko turėtų užtekti vartotojui, VMVT spaudos tarnyba neatsakė. Pateikė tik skaičius. Apie RASFF pranešimus: 2024 m. buvo 333 pranešimai, o 2025 m. iki šiol – 159.
Skaičiai tikslūs, bet jie pateikiami be analizės, konteksto ar poveikio visuomenei įvertinimo.
Pavyzdžiui, kokios priemonės buvo taikytos pažeidėjams? Ar pranešimų mažėjimas reiškia mažiau pažeidimų, ar tiesiog silpnesnę kontrolę?
Be to, VMVT nurodo, kad dažniausi atvejai susiję su paukštiena, mėsa, žuvimi, vaisiais, daržovėmis, konditerijos gaminiais ir maisto papildais – tai ypač jautrios vartojimo kategorijos. Stebėtina, bet VMVT nusprendė neatskleisti, kokiu mastu užkrėsti ar vartojimui netinkami produktai yra išplatinti.
Biurokratijos aparatas
„Pagal nesaugios produkcijos atvejų skaičių, jų pasikartojimą, gamintojai priskiriami prie žemos, vidutinės ar aukštos rizikos grupių. Nuo to priklauso kontrolės dažnumas, laboratorinių tyrimų intensyvumas, patikrinimų apimtys bei veiklos apribojimai“, – teigia VMVT ir priduria: „2024 m. VMVT atskyrus funkcijas, inspektorių veiklą planuoja centralizuotas Priežiūros rizikos vertinimo ir planavimo skyrius, įsteigtas centriniame VMVT padalinyje. Surinktą nusižengimų medžiagą inspektoriai perduoda Poveikio priemonių taikymo skyriaus pareigūnams, kurie ir priima sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo pagal teisės aktuose numatytus kriterijus.“
Ką tai reiškia? Inspektorių veiklą planuoja vienas skyrius, o poveikio priemones taiko kitas padalinys. Ar šis modelis užtikrina objektyvumą ar sumažina atsakomybės aiškumą ir išplečia biurokratinį aparatą?
VMVT turėtų būti ne verslo interesų gynėja, o visuomenės sveikatos sergėtoja. Tačiau dabar susidaro įspūdis, kad pirmiausia ginama komercinė reputacija, o tik po to – vartotojų teisės. Galiausiai, vartotojai net nežino, ką nusipirko ir ką suvalgė – sveiką ar pavojingomis bakterijomis užkrėstą mėsą.
