Tyrimas: pusės lietuvių finansinė situacija nuteikia optimistiškiau, nei estų ar latvių

Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai, palyginti su latviais ir estais, yra kiek geriau pasiruošę galimiems finansiniams iššūkiams, tačiau situacija vis tiek kelia nerimą. Lyginant Baltijos šalis, lietuviai išlieka optimistiškiausi – net 53 proc. sako turintys pakankamai santaupų, kad galėtų pusmetį padengti savo įsipareigojimus. Latvijoje tokių gyventojų – 41 proc., o Estijoje – tik 38 proc.

Tačiau šie skaičiai nebūtinai reiškia realų saugumą – tyrimas parodė, kad nemaža dalis žmonių, nors ir tiki turintys pakankamai santaupų, vis tiek pripažįsta, kad susidūrę su netikėtu darbingumo praradimu susitvarkytų sunkiai.

Net 14 proc. respondentų Lietuvoje pripažįsta, kad netekę darbingumo šešiems mėnesiams visiškai nesugebėtų vykdyti savo finansinių įsipareigojimų – tokių kaip būsto paskolos, nuoma ar komunaliniai mokesčiai. Tuo tarpu dar 26 proc. gyventojų sako, kad su visais įsipareigojimais susitvarkyti būtų itin sunku. Tokios situacijos dažniausiai kyla dėl netikėto sveikatos sutrikimo, pavyzdžiui, sunkios traumos ar rimtos ligos, dėl kurių žmogus negali dirbti ir praranda nuolatines pajamas.

Palyginimui, Latvijoje net 22 proc. gyventojų teigia visiškai nepajėgsiantys vykdyti įsipareigojimų, o Estijoje tokių dar daugiau – net 25 proc. Nors statistiškai Lietuva atrodo stipriau už kaimynines šalis, situacija vis tiek rodo, kad kas antras šalies gyventojas neturi tvaraus finansinio pamato, kuris leistų stabiliai išgyventi pusmetį be pajamų. Tokiais atvejais, kai santaupų neužtenka ar jų visai nėra, gyvybiškai svarbiu finansiniu ramsčiu gali tapti turimas draudimas – nelaimingų atsitikimų arba kritinių ligų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys visose trijose Baltijos šalyse yra finansiškai mažiau apsaugotos nei vyrai. Lietuvoje tiek moterų, tiek vyrų po 14 proc. sako, jog neturėtų galimybės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų netekę darbingumo, tačiau moterų pasitikėjimas savo galimybėmis yra mažesnis – tik 24 proc. jų yra tikros, kad sugebėtų susitvarkyti, kai tuo tarpu tarp vyrų šis rodiklis siekia 31 proc.

Vertinant skirtingų amžiaus grupių duomenis, ryškiausiai pažeidžiama grupė – jauni žmonės iki 29 metų. Lietuvoje net 51 proc. šios amžiaus grupės respondentų teigia, kad jiems būtų sunku arba visiškai neįmanoma vykdyti įsipareigojimų netekus darbingumo pusmečiui. Latvijoje šis rodiklis dar aukštesnis – 61 proc., o Estijoje – 59 proc. Tyrimas parodė, kad ne pensinio amžiaus žmonės, kaip dažnai manoma, yra pažeidžiamiausi, o jauni suaugusieji, kurie pradeda savarankišką gyvenimą, imasi finansinių įsipareigojimų, bet dar neturi pakankamų santaupų ar draudimo apsaugos.

Apklausa atlikta 2025 m. kiekvienoje Baltijos šalyje apklausus ne mažiau kaip 1 000 gyventojų.