Konkurencijos taryba (KT) kol kas nepradės tyrimo, ar Lietuvoje sparčiai pabrangus maistui kurie nors rinkos dalyviai galėjo pažeisti įstatymą, trečiadienį pranešė KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas.

„Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize, Lietuvos banko analize, negalime pagrįstai svarstyti kažkokio tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų. Analizė rodo, kad tai, kas vyksta, to ir galima tikėtis atsižvelgiant į objektyvius parametrus“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė Š. Keserauskas.

Komitetas aiškinasi, ar spartus maisto kainų augimas buvo pagrįstas, ar iš to galėjo būti pelnomasi.

Š. Keserausko teigimu, taryba taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad pastaruoju metu didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų pelningumo rodikliai labai padidėjo arba išsiskiria tarp kitų sektorių Europos Sąjungoje.

„Pelningumas nė vienoje grandinės dalyje ūkio subjektų nėra kažkoks išskirtinis, tendencijos yra panašios bent regione. Iš savarankiškos analizės, kurią pateikėme jums, pasitvirtino ta pati įžvalga, kaip ir Lietuvos banko, konkrečiai prekybos centrų pelningumas nėra kažkoks išskirtinis šiuo metu ir neišsiskiria iš mažmeninės prekybos“, – kalbėjo Š. Keserauskas.

Jo teigimu, su konkurencija susiję pažeidimai arba konkurencinės aplinkos pokyčiai vyko, nepriklausomai nuo infliacijos, tačiau dabartiniai duomenys neleidžia pradėti tyrimų. Vis dėlto tai neužkerta kelio tokius tyrimus pradėti ateityje. 

„Pažeidimai, konkurencijos ribojimai, konkurencinės aplinkos gerėjimas ar prastėjimas vyko, nepriklausomai nuo infliacijos. Iš šių duomenų nesimato pagrindo pradėti kažkokius tyrimus. Tai nereiškia, kad negali būti kitų indikacijų, kurios leistų mums pradėti tyrimus taip, kaip esame pradėję praeityje ar, neabejoju, pradėsime ateityje“, – sakė jis.

Sausį LB atliktas tyrimas parodė, kad energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje, o žemės ūkyje produkcijos kainos augo sparčiau nei sąnaudos.

LB skaičiavimu, maisto infliacija, kurią labiausiai didino sparčiausiai brangę duonos, pieno gaminiai ir aliejus, lėmė apie 40 proc. bendros infliacijos Lietuvoje 2022 metais.