Parduodamas Panevėžio simboliu tapęs J. Masiulio knygyno pastatas

„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis mohikanas“, – taip sako knygyno savininkė Karolina Masiulytė-Paliulienė. Ir ji teisi – daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis knygynas išliko ne tik vienu seniausių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, bet ir tapo neatsiejama Panevėžio tapatybės dalimi. Šiemet jam sukako 120 metų. Tačiau šią istoriją temdo žinia – parduodamas knygyno pastatas. Naujienų portalo JP žiniomis, už J. Masiulio knygyno pastatą, esantį Respublikos g. 21, ketinama prašyti daugiau nei 1,5 milijono eurų.

Tragiškas momentas

„Man labai sudėtinga kalbėti ir nežinau, kaip tiksliai paaiškinti. Nesinori daug kalbėti, nes momentas tragiškas. Iš tiesų – blogai ir visi žino, kad niekas nebeperka knygų“, – naujienų portalui JP pasakojo K. Masiulytė-Paliulienė.

Anot jos, išlaikyti knygyną darosi vis sunkiau – atlyginimai darbuotojams, patalpų priežiūra, o konkurencijos su internetine prekyba laimėti neįmanoma. Vis dėlto savininkė pabrėžia, kad knygynas veikia ir kol kas neuždarytas: „Darome viską, kad jis išliktų.“

K. Masiulytė-Paliulienė ir A. Paliulis neslepia, kad apie legendinio pastato pardavimą kalbėti sunku.

Parduodamas tik pastatas

Knygyno bendrasavininkis Arūnas Paliulis patikslino, jog parduodamas ne pats knygynas, o tik istorinis pastatas. „Knygynas neparduodamas, parduodamas tik pastatas, kuriame jis veikia. Kai pastatas bus parduotas, reikės tartis su nauju savininku, kad veikla tęstųsi. Variantų yra ne vienas: gal parduosime pastatą be knygyno, o gal su knygynu už atitinkamą nuomą“, – sakė A. Paliulis, pridurdamas, jog viliasi, kad knygynas ir toliau gyvuos dabartinėje vietoje.

Pirkėjai renkasi internetą

Pasak A. Paliulio, knygyno išlikimui kenkia ne tik demografinės tendencijos, bet ir pirkėjų įpročiai.

„Į knygyną užeina nemažai žmonių – pavarto, apžiūri knygas, tačiau perka jas internetu. Taip yra visur – tiek Europoje, tiek JAV daug knygynų užsidarė. Mes dar bandome išsilaikyti“, – kalbėjo jis.

Galimybių išlaikyti yra

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas naujienų portalui JP teigė, kad kol kas savininkai į agentūrą dėl pardavimo nesikreipė.

„Dar nesikreipė, bet gal kreipsis. Žinoma, pardavus pastatą, geriausia, kad jame liktų knygynas. Galima sudaryti ilgalaikę nuomos sutartį. Jei ne knygynas, tai gali būti ir kita komercinė veikla – vieta labai gera, pats miesto centras“, – sakė NT brokeris.

Vis dėlto jis primena, jog knygyno pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės. „Pertvarkos viduje galimos, bet geriausia, kad ten ir toliau veiktų knygynas. Galimybių išlaikyti yra – reikia tik derėtis ir ieškoti variantų“, – pridūrė R. Paulauskas.

Šiek tiek istorijos

Panevėžyje gyvenęs Juozas Masiulis dar XIX a. pabaigoje vertėsi knygų prekyba ir platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis, 1905 m. jis Respublikos g. 21 pastate įkūrė „Juozo Masiulio knygyną, galanterijos ir rašomųjų daiktų sankrovą“. Tai buvo pirmasis lietuviškas knygynas Panevėžyje, siūlęs ne tik literatūrą, bet ir smulkius religinius reikmenis bei kanceliarines prekes. 1912 m. knygyno asortimentą jau sudarė daugiau nei 1 000 pavadinimų leidinių lietuvių ir kitomis kalbomis.

Pirmosios sovietinės okupacijos metais knygynas buvo nacionalizuotas, po Antrojo pasaulinio karo veikė kaip Panevėžio centrinis knygynas. 1982 m. atlikus vidaus rekonstrukciją, patalpos papuoštos keramiko R. Skuodžio pano „Laiko mozaika“ bei fasadiniu bareljefu „Metraštininkas“.

1992 m. knygynui sugrąžintas istorinį vardą išsaugojęs pavadinimas – Juozo Masiulio knygynas. Pastatas perduotas J. Masiulio sūnui Jonui, o po jo mirties 1995 m. paveldėtas dukros Karolinos Masiulytės-Paliulienės. 1996 m. statinys renovuotas, o 2004 m. ant sienos atidengta atminimo lenta knygyno įkūrėjui.

2005 m. K. Masiulytė-Paliulienė knygyną perdavė leidyklai „Alma Littera“, tačiau po dešimtmečio – 2015-aisiais – kartu su vyru Arūnu Paliuliu jį vėl susigrąžino.

Istorizmo stiliaus dviaukštis su mansarda ir rūsiu pastatas stovi Respublikos ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje statytas trapecinio plano namas puošiamas daugiašlaičiu stogu, dekoratyviniais frontonais bei baliustradomis. Nors sovietmečiu jis buvo nutinkuotas, iki Antrojo pasaulinio karo pastatas garsėjo puošnia plytų mūro architektūra. Rytų fasade įrengtos memorialinės lentos Juozui Masiuliui. Pastatas yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.