Seimas apsisprendė: „Lifosos“ fosfogipso kalnai bus apmokestinti

Seimas priėmė sprendimą, kuris užbaigs dešimtmečius trukusią mokesčių lengvatą Kėdainių trąšų gamyklai „Lifosa“. Parlamentarai beveik vienbalsiai pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis bus apmokestintos milžiniškos fosfogipso atliekų saugyklos, vadinamos „Kėdainių alpėmis“. Šiuo žingsniu siekiama paskatinti įmonę ieškoti būdų, kaip mažinti augančią ekologinę problemą.

Dešimtmečius auganti problema

Įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas pabrėžė, kad Kėdainių rajone esantys fosfogipso kalnai yra unikalus reiškinys visame Baltijos regione.

Fosfogipsas – tai šalutinis produktas, susidarantis gaminant fosforo trąšas. Šios atliekos šalia „Lifosos“ gamyklos pradėtos kaupti dar 1968 metais.

Per daugiau nei penkis dešimtmečius čia išaugo įspūdingi, daugiau nei 60 metrų aukščio, kalnai, užimantys per 80 hektarų plotą. Pasak L. Jonausko, šie kalnai nuolat auga ir kelia vis didesnę grėsmę aplinkai. Šiuo metu juose sukaupta virš 56 mln. tonų atliekų, o kasmet šis kiekis pasipildo dar 1,7–2,5 mln. tonų.

Mokesčių lengvata teršėjams – panaikinta

Iki šiol galiojusi tvarka atleido sąvartynų operatorius nuo mokesčio už aplinkos teršimą fosfogipso atliekomis. L. Jonausko teigimu, tokia išimtis neskatino „Lifosos“ ieškoti technologinių sprendimų ir galimybių panaudoti fosfogipsą kaip antrinę žaliavą.

„Netoleruotina, kad teršėjai atleidžiami nuo mokesčio už taršą atliekomis. Panaikinta nesąžininga išlyga turėtų teigiamą poveikį ir aplinkai, ir gyventojų gerovei“, – teigė komiteto pirmininkas.

Tikimasi, kad naujasis mokestis paskatins įmonę aktyviau ieškoti būdų, kaip sumažinti atliekų kaupimo apimtis ir pritaikyti mažiau taršias technologijas.

Mokestis bus įvedamas palaipsniui

Siekiant išvengti staigios finansinės naštos verslui, mokestis bus įvedamas palaipsniui. Pripažįstama, kad šiuo metu dar nėra atrasta plačių fosfogipso perdirbimo galimybių, todėl staiga nutraukti atliekų kaupimą būtų sudėtinga.

Nuo įstatymo įsigaliojimo bus taikomas 0,50 euro tarifas už toną pašalintų atliekų.

Nuo 2030 m. sausio 1 d. tarifas kils iki 0,75 euro už toną.

Nuo 2035 m. sausio 1 d. pasieks 1 eurą už toną.

Prognozuojama, kad naujasis mokestis papildys valstybės biudžetą bent milijonu eurų kasmet. Skaičiuojama, kad 2026–2030 metais kasmet būtų surenkama iki 1,25 mln. eurų. Vėlesniais metais pajamos didėtų: 2031–2035 metais siektų iki 1,88 mln. eurų, o nuo 2036 metų – apie 2,5 mln. eurų per metus.

Už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas balsavo 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, ir tik vienas parlamentaras susilaikė. Kėdainių krašto Seimo nariai – Viktoras Fiodorovas ir Jurgita Sejonienė – šio klausimo balsavime nedalyvavo.