Žaibus „gaudo“ speciali sistema

Per praėjusį pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 53 tūkst. žaibų išlydžių (t. y. 39 % mažiau už 2011–2025 m. vidurkį, kuris siekia 87,2 tūkst. išlydžių). Paskutinį kartą mažiau žaibų nei šiemet tuo pačiu laikotarpiu buvo 2017 m. (36,2 tūkst. išlydžių). Vietovės, kuriose žaibavo daugiausia, dažnai sutampa su vietovėmis kur praslinko smarkios liūtys, krito kruša ir fiksuoti vėjo sustiprėjimai.

Audringiausi – 2016-ieji

Per pastaruosius ~14 metų (kai Lietuvoje veikia žaibų aptikimo sistema) audringiausias balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpis buvo pasitaikęs 2016 m. (130 tūkst.) ir 2018 m. (142,6 tūkst.).

Iš 53 tūkst. išlydžių šių metų balandžio–rugsėjo mėnesiais 18 tūkst. išlydžių (arba ~34 %) trenkė iš debesies į žemę. Likę (35 tūkst.) išlydžiai įvyko tarp debesų. 36,4 tūkst. išlydžių (arba ~69 %) buvo neigiamo krūvio. Patys pavojingiausi yra teigiami žaibų išlydžiai trenkiantys iš debesies į žemę. Būtent jie dažniausiai mirtinai nutrenkia žmones, gyvulius, padega miškus, namus ir t. t. Šių būta santykinai nedaug – 3,2 tūkst. išlydžių arba tik 6 % nuo visų užfiksuotų perkūnijų.

Labiausiai perkūnijomis pasižymėjusios dienos: liepos 15 d. – 4215 išlydžių; liepos 14 d. – 4099 išlydžiai; birželio 5 d. – 3961 išlydis; liepos 10 d. – 3939 išlydžiai; liepos 18 d. – 3921 išlydis.

Žaibų detektoriai

Lietuvoje (Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse) įrengti žaibų detektoriai fiksuoja žaibų išlydžius dangus–žemė ir išlydžius, vykstančius tarp debesų. Žaibų detektoriai 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 % visų žaibų išlydžių. Taigi, dalis perkūnijų lieka neužfiksuotos (paprastai sunkiau užfiksuojami silpnesni išlydžiai vykstantys tarp debesų).