Žmogaus požiūris į duoną atskleidžia begalę įdomių dalykų. Beveik visose tautose duona įprasminama, gerbiama, per ją pasauliui kalba mūsų genetinė atmintis. Duona nepaklūsta greitaeigio laiko užgaidoms, o kantriai išlaukusi praeinančių madų kaprizą, vėl ramiai grįžta ant mūsų stalo. Tikra – ruginė ar kvietinė, kvapų gelmėje surinkusi visą praeities brandą, mums atveria dar vieną protėvių išmintį. Geros duonos riekėje slypi labai daug.

Prieš eilę metų seną sodybą Kiškių kaime įsigiję Rimantas ir Svajūnė Rukai, palengva įgyvendina užgimusius planus – kyla duonos kepykla. Bet tai – jau viso kūrybinio proceso atomazga, kurią padiktavo susiklosčiusios aplinkybės.

Rimantui į akis krito buvusio sodybos šeimininko palikti daiktai – sename svirne stovėjo girnų stalas. „Žvelgdamas į jį mąsčiau, kaip žmonės maldavo grūdus, koks tai buvo procesas ir nutariau išbandyti pats. Praktinę informaciją rinkau iš visų įmanomų šaltinių. Radau girnų porą, pasigaminau malūną ir naują girnų stalą. Supratau, kad tai – labai įdomus kūrybinis darbas, paskatinęs smalsumą keliauti toliau. 

Palengva įsisavinau grūdų malūno subtilybes, perpratau grūdų malimo niuansus. O pradėjus malti miltus asmeniniams poreikiams, šeimoje pajutome didelį gaunamos kokybės skirtumą, jei lyginsime su masinėje prekyboje tiekiama produkcija. Senoje krosnyje iškepta duona nutiesė kelią tolimesniems planams.“

„Duonai reikalingas ypatingas dėmesys. Su natūraliu raugu užminkyta duona tarsi prašo nuolatinio kontakto“, – pasakoja namų šeimininkė Svajūnė.

„Jei užminkytą duonos tešlą palieku ir mėginu atlikti kitus darbus, duona nekyla, tarsi joje apmiršta visi procesai. Gerai duonos kilimui įtakos turi augantis mėnulis, ypač pilnaties fazė“, – pasakoja šeimininkė.

Ieškant tobulumo, visose srityse reikalingas laikas. Taip palengva, per keletą metų S. ir R. Rukų sodyboje įsigalėjo kvapni naminė duona, kurios pakeisti jau negali jokie kiti pirktiniai miltų gaminiai. Pažįstami, išmėginę naminės duonos skonį, vis prašo iškepti, norinčių ratas vis didėja. 

„Malame ekologiškus miltus iš kviečių ir rugių, kuriuos augina ekologinio ūkio savininkas Balys Ragaišis. Natūralius, viso grūdo naminius miltus naudojame kepimui mes ir draugų šeimose jie tapo itin populiariais. Maistui skonį suteikia mineralinės medžiagos, kurias išsaugo visas grūdas. Žmogaus organizmas visai kitaip priima natūralų produktą, lydi geras virškinimas, neapsunkstama, gera bendra savijauta“, – bendrais pastebėjimais dalinasi Rimantas Rukas.

Būsimą duonos kepyklą kuriantys Rukai, pagrindiniu tikslu įvardija natūralių procesų išsaugojimą, kuriuose palengva atsiskleidžia duonos gaminimo slėpinys ir visa jos svarba žmogaus gyvenime. Būsimos kepyklos erdvėse be gaminimo proceso, didelis dėmesys bus skiriamas vaikų ir moksleivių edukacijai – duonos atsiradimo pažinimui. 

Rimantas su bendraminčiais keliavo į Austriją, kur atrado elektrinio malūno su girnomis ypatumus. Būsimus pečius jau išsirinko Vokietijoje. Šeimininkas toliau planuoja, dėlioja detales, ramiai kurdamas savo ir vaikų ateitį. 

Kūrybos ramybę Svajūnės ir Rimanto Rukų šeimoje pastebi dauguma atvykstančių į jų namus. Kartais svečiai taip užsimiršta, kad prarandama laiko sąvoka, – juokauja šeimininkai. Ir net sunku pasakyti, ar tai vien jų pačių nuopelnas, ar, visgi, gaji kažkada sukurtos gyvenusių ir buvusių gėrio aplinkos įtaka…

Buvęs veterinarijos gydytojas Rimantas ir žirgų mylėtoja, trenerė Svajūnė lieka ištikimi savo svajonėms Kiškių kaimo ramybėje. Siekdami kuo mažiau skausmo suteikti visiems aplinkiniams ir pačiai aplinkai, jie viliasi per edukacijas būsimu natūralios duonos gaminimo ir kepimo procesu, išsaugoti natūralumo, tikrumo svarbą mūsų gyvenimuos. 

Sigita Telyčėnaitė ("Mūsų Ignalina")