Sesės ūkininkės: žemės dukros, gaminančios sūrius, likimą perėmusios į savo rankas

Šiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“ vis didesnį populiarumą įgyja įrašas, kuriame Skuodo rajone ūkininkaujančios Gintarė ir Gabrielė demonstruoja jų pačių pagamintus sūrius. Abi seserys augina mažamečius vaikus, prižiūri nemažą ūkį, o Lietuvą sukrėtus pieno krizei, pradėjo gaminti sūrius. 

Kai ūkiui teko sunkūs išbandymai, Gintarė (24 metai) ir Gabrielė (27) nenuleido rankų. Stipriai smukus pieno supirkimo kainoms, merginos Skuodo ir Kretingos rajonuose tapo pirmosiomis pieno gamintojomis, kurios atsisakė parduoti žaliavą pieninei.

„Pieną vežėm žmonėms į Skuodą, Mažeikius, Salantus. Bet, žinot, kiek galima kasdien vežti 800 litrų pieno“, – apie apsisprendimą pačioms gaminti sūrius pasakoja seserys. 

Jų optimizmas, nepaisant sudėtingų laikų žemės ūkiui, tiesiog žavi aplinkinius. Ir neatsitiktinai toks požiūris grįžta ūkininkėms ne tik palinkėjimais, bet ir realia sėkme. Seserys jau neatsigina klientų. Abi jos beveik viską daro pačios su neįtikėtinu užsispyrimu.  

Merginos yra kilusios iš Kretingos rajono, nedidelio Juodupėnų kaimo. Nuo pat mažens jų vaikystė buvo apsupta ūkininkavimo. Prieš 15 metų jų tėvai įsigijo ūkį Skuodo rajone Baltrimų kaime (Skuodo r.). Tad kol kas jos čia ir darbuojasi. Nors anksčiau ūkyje buvo darbuotojų, šiandien jame dirba tik šeimos nariai.

„Didinam melžiamų karvių kiekį ir tikslas yra turėti bent 100 melžiamų karvių“, – pasakoja merginos.

Kol kas ūkyje laikomos 45 karvės, o su visu prieaugliu ūkis jau perkopė 100 galvijų.

„Ūkyje turbūt viską galim pasidaryti pačios (neskaitant technikos remonto). Ūkyje laikomi dar ir du arkliai, putpelės ir vištos. Paukštukus taip pat pačios periname inkubatoriuje“, – sako seserys.

Įdomu tai, kad abi merginos nedirba pagal specialybę. „Nė viena nedirbam pagal anksčiau įgytą profesiją, bet be ūkio mes vis tiek nemokam gyventi. Visgi čia linksma. Nereikia nė sporto klubo. Gali prisisportuoti begaudant kokį veršiuką ar pasileidusias iš aptvaro telyčias. Darbų čia tiek, kad tik dirbk“, – pasakoja Gintarė ir Gabrielė.

Tarp jų sukasi ir mažamečiai vaikai. Viena sesuo augina 3 metukų dukrą, o vyresnioji sesė – 3, 5 ir 7 metų vaikus. „Jie daug laiko praleidžia ūkyje. Ir kaipgi jame be išdaigų. Išnešioja įrankius ar iš angaro miltus ten, kur jiems reikia“, – pasakoja vaikų kasdienybę merginos.

Kai galiausiai Gintarė ir Gabrielė apsisprendė gaminti sūrius, iš pradžių tik eksperimentavo.

„Po truputį namuose žaidėm su sūrmaišiais ir sūrspaudžiais. Žmonės, paragavę, norėjo vis daugiau sūrių, kol galiausiai mes nebetilpom namuose su tais sūriais. Taip buvo „įdarbinti“ vyrai, suremontuoti ūkyje pagalbines patalpas. Susipirkom būtiniausius įrankius, rašėm prašymą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad norime viską gaminti legaliai. Atvažiavo inspektoriai, patikrino. Taip ir gavom leidimą dirbti ir parduoti savų karvių pieno produkciją“, – sėkmės istoriją pasakoja Gintarė ir Gabrielė.

Šiuo metu jų gaminamų produktų sąrašas gerokai išsiplėtė. Merginos jau gamina 6 rūšių sūrius, taip pat grietinės, sviesto ir varškės užtepėles.

„Išsikraustant iš gimtojo kaimuko, aplinkiniai sakydavo: „Na, kur jūs iš tokio kaimuko į visišką užkampį keliaujat?“. Bet dabar galime sakyti – mes keliaujam į vienkiemį, į ramybę ir darbą dėl savęs, niekieno neverčiami. Susirinkusios užsakymus, su sūriais važiuojame į Mažeikius, Skuodą, Salantus, Palangą. Jau  greitu metu važiuosime dar ir nauju maršrutu – į Klaipėdą, Kretingą, Plungę“, – užtikrina Gintarė ir Gabrielė.

Įdomu ir tai, kad be įvairiausių planų, merginos savo ūkyje užsiima ir edukacine veikla. Visai neseniai iš vienos mokyklos antrokų klasė buvo atvykusi į ekskursiją pas merginas. „Su vaikais gaminom sūrius ir pasakojome jiems apie ūkio veiklą ir gyvūnus“, – teigia merginos.

Jų paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ pasieksite čia.