Skaudaus likimo paženklinta senjorė ruošiasi keliauti į „Tremtinių namus“

98-erių uteniškei Aldonai Leiputei likimas nepašykštėjo skaudžių smūgių: ji, vos 17-os sulaukusi, buvo ištremta į Permę, ten išlaikė išlikimo baisiomis sąlygomis egzaminą, savo akimis matė mirštančius tėvus, išgyveno išsiskyrimą su broliais ir gimtaisiais Katlėriais (Utenos sen.). Namų tėviškėje neberadusi iš Rusijos platybių į Uteną grįžusi tremtinė mieste gyveno 65 metus. Dabar garbingo amžiaus senolė rengiasi kitam gyvenimo etapui.

Šeimos nesukūrusi Aldona Leiputė Utenoje gyveno ir dirbo daugiau nei šešis dešimtmečius, tačiau gražiausi jos jaunystės metai prabėgo tremtyje

Iki šios dienos A. Leiputės gyvenimas bėga tarp keturių buto sienų: senjorė nebeišeina nei į lauką, nei į parduotuvę, tad ja pasirūpina ateinanti socialinė darbuotoja. Pasiramsčiuodama lazda ji sunkiai vaikšto, todėl jau senokai yra nusprendusi palikti savo namus ir spalio mėnesį įsikurti specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“ Vilniuje. „Labai nenoriu palikti namų, bet reikia…“ – sakė tvirtai apsisprendusi žengti gyvenime svarbų žingsnį pašnekovė, kurios teigimu, Utenoje nebeliko giminaičių, artimų žmonių, tad nebėra kam ateiti pasirūpinti bei aplankyti.