Rajono keliuose – imtynės su įsismarkavusia žiema
Ši žiema, kokios jau seniai nebuvo. Naudoja visus savo ginklus – šaltį, pūgas, sniego gausą. Matyt, ko nepanaudojo ankstesniais metais, kad nesugestų, visas sniego atsargas ant mūsų galvų ir kelių nutarė išberti šiemet. Ypač vargina dažni snygiai, po kurių tam tikram laikui keliai ir gatvės tampa sunkiai pravažiuojami, sniego chaosu tampa daugiabučių kiemai. Visi pyksta, keikiasi, „varo“ ant valdžios, bet nei meras, nei jo pavaduotojai, nei rajono tarybos nariai kelių nevalo ir nevalys, tą daro atitinkamos tarnybos. Tarkim, rajono kelių tarnybos pavaldžios ne savivaldybėms, o galutiniame variante Lietuvos kelių direkcijai ir vykdo tik jos nurodymus. Seniūnijoms trūksta technikos, tad jos negali vienu metu išvalyti visų joms priklausančių kelių ir gatvių, kaip norėtųsi ir daugelis reikalauja. Žinoma, netrūksta ir aplaidumo, kai neskubama ir vėluojama valyti dėl elementaraus tingumo ir neprofesionalumo. Apie šias aktualijas kalbėjausi su rajono vicemeru Vaidotu Židanavičiumi, kuris dėl tam tikrų aplinkybių daugiausia ir rūpinasi užsnigtų kelių reikalais.
– Kartojasi gyventojų skundai, kad dažnai būna nepravažiuojamas atrodytų vienas iš svarbiausių rajono kelių – kelias į Didžiasalį. Kodėl taip yra, kas už tai atsakingas?
– Keliai skirstomi į respublikinius, regioninius ir rajono kelius. Respublikiniai keliai valomi pirmiausia, regioniniai keliai pagal svarbą dar skirstomi į tris kategorijas. Kokiai kategorijai priskirtas tas ar kitas kelias, priklauso jo valymo laikas. Anksčiausiai valomi pirmos kategorijos keliai, vėliausiai – trečios.
Kas dėl kelio į Didžiasalį, tai savivaldybė taip pat dėl jo gavo ir gauna daug skundų. Anądien, po eilinio pikto skambučio, kad nuo Dietkauščiznos link Didžiasalio kelias visai nevalytas, pasiunčiau mero padėjėją nuvažiuoti ir patikrinti. Skundas pasitvirtino, atvežtas nuotraukas iškart persiunčiau Susisiekimo ministerijai ir jau po valandos ten buvo išsiųsta valymo technika. Išaiškėjo dar vienas kuriozinis dalykas. Kažkas Vilniuje padarė taip, kad tas pats kelias į Didžiasalį suskirstytas į dvi kategorijas: iki Dietkauščiznos priklauso antrai, o toliau – trečiai kategorijai. Todėl taip ir valoma. Pirma dalis valoma anksčiau, o antra jau į pavakares. Paskutinė žinia – antradienį po mano pokalbių su Susisiekimo ministerija, ši patikino, kad klaida nedelsiant bus ištaisyta ir visam keliui iki Didžiasalio bus suteikta antroji kategorija. Respublikinius ir regioninius kelius valo kelių tarnyba.
– Kokia situacija rajono keliuose, kuriais daugiau rūpinasi seniūnijos?
– Kiekvienai seniūnijai skirta prižiūrėti maždaug po 90–120 km kelių. Seniūnams pavesta stebėti ir nedelsiant informuoti apie nevalytus kelius, siųsti jų nuotraukas, kurios vėl gi bus kaip mat su atitinkama informacija persiųstos į ministeriją. Seniūnai ir patys pagal galimybes organizuoja kelių valymą: valo turima technika, prašo padėti ūkininkus, kviečia Utenos UAB „Šilinė“, kuri yra laimėjusi kelių valymo mūsų rajone konkursą. Pinigų kelių valymui seniūnijos dar turi, bet taupo, nes nežinia kiek laiko žiema mus dar taip muštravos. Juk ateina dar vasaris – pūgų mėnuo. Jei pinigų pritrūks, jų surasime.
– Mieste žmonės vargsta dėl nevalytų kiemų, bet jų valymas, perfrazavus didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio frazę, yra pačių gyventojų reikalas?
– Deja, taip. Pagal teisinį reglamentavimą kiemus valyti ir naudoti tam lėšas seniūnija negali, nors seniūnas visada randa būdu, kaip padėti miestelėnams. Tik čia tam kartais patys gyventojui sau trukdo. Seniūnas išvakarėse ant laiptinių durų iškabina skelbimus, kad rytoj bus valomi kiemai, prašoma iš jų išvaryti savo automobilius. Paklauso keli iš dešimties, o tuomet traktorininkai atsisako manevruoti tarp paliktų mašinų, kad kurios nors netyčia neužkliudžius. Tokiu atveju kaltas liktų traktorininkas.