Lietuviškos braškės: ūkininkas pataria, kaip išsirinkti geriausias
Pasiilgtų šviežių braškių derlius vis gausesnis – Lietuvoje sunokę uogos kasdien tūkstančiais tonų pristatomos į parduotuvių lentynas. Daugiau nei du dešimtmečius šias uogas auginantis ūkininkas Raimondas Beske pasakoja ilgai ieškojęs lietuviškos „superbraškės“ veislių – saldžių ir kvapnių, išaugintų praktiškai nenaudojant „chemijos“. Ūkininkas pataria, kaip išsirinkti skaniausias uogas, kiek ir kaip laikyti natūraliai užaugintas braškes.
Lietuviška braškė paperka skoniu
Lietuvoje auginamos braškės vizualiai gali niekuo nesiskirti nuo atvežtinių. Vienodai gali atrodyti tiek dydis, tiek spalva, tačiau lietuviška braškė visuomet papirks savo kvapu ir natūraliu skoniu. Tiesa, dažnai jas laikyti ir valgyti galima kur kas trumpiau.
„Mūsiškės braškės negali būti laikomos ilgai, nes nenaudojame „chemijos“ stabdančios uogų gedimą, o jų auginimui naudojama itin mažai cheminių priemonių, saugančių nuo kenkėjų bei ligų – jas keičiame ekologinėmis apsaugos priemonėmis. Tai turbūt pagrindinė taisyklė, padedanti užtikrinti uogų kokybę. Visa kita – ir spalva, ir dydis – gali būti apgaulinga. Ne visos kvapnios ar gražios braškės yra skanios. Aromatas turi būti natūralus, o pati uoga – nesugedusi, neapvytusi ir nepradėjusi pūti. Parduotuvėje, žinoma, neparagausi, bet namuose skonis turėtų nustebinti – lietuviškos braškės iš tiesų saldžios“, – pasakoja tauragiškis braškių augintojas, ūkininkas R. Beske.
Braškes ragauti – tą pačią dieną
Ūkininko teigimu, natūraliai augintas braškes geriausiai suvalgyti tik nupirktas, tą pačią dieną – tuomet pajausite tikrą uogos kvapą, skonį ir tekstūrą.
Norint braškėmis mėgautis kaip įmanoma ilgiau, būtinos tinkamos laikymo sąlygos. Pasak ūkininko, jeigu braškės bus suvalgytos per dieną, į šaldytuvą jų dėti nereikia – svarbu nepalikti tiesioginiuose saulės spinduliuose ar kaitroje. Šviežias uogas galima išsaugoti skanias ir kitai dienai. Tokiu atveju reikia palikti nenuskabytus kotelius, uogas plačiai paskleisti platesniame inde. Svarbu nepalikti keliais aukštais sudėtų braškių ankštoje plastiko dėžutėje, nes viršutinės uogos savo svoriu spaus ir trins apatines, o nuo šių paspartės gedimo procesas. Šaldytuve uogas geriau laikyti uždengtas sudrėkinta medžiagos skiaute ar popieriniu rankšluosčiu, o plauti jas geriausia prieš pat valgant.
Tačiau R. Beske pastebi, jog natūraliai užaugintų braškių ilgai išsaugoti šviežių nepavyks. Sutrintos su cukrumi, jos dar gali kelias dienas stovėti šaldytuve, o norint šias uogas valgyti dar ilgiau, teks užšaldyti arba virti uogienę.
Net ir nestandartinės išvaizdos braškės randa savo pirkėją
Ūkininko R. Beske uogienojuose auga vienmečiai kereliai – tik jaunuose, ligų neužpultuose braškynuose sunoksta didelės ir skanios uogos. Kartkartėmis pasitaikančios netaisyklingos formos braškės, anot ūkininko R. Beske, nėra išmetamos, o keliauja į turgų. Čia jas su džiaugsmu perka šaldymui ar uogienėms.
„Pradžioje, manau, maža naudos iš mūsų braškių tebuvo – teko sugaišti ne vienerius metus, kol galėjome pasiūlyti tikrai gerų uogų ir tokį jų kiekį, kuris atitinka klientų poreikius. Uogos turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus, todėl galvoti, jog prekybos centre uogos prastesnės nei, pavyzdžiui, turguje ar pakelėse yra mažų mažiausiai neteisinga“, – pabrėžia augintojas.
Pirmiausiai, jo teigimu, pirkėjams pateikiamos pačios dailiausios, gražios spalvos, ligų užkratų neturinčios, drėgmės ar saulės kaitros nenualintos uogos. Jos skinamos išskirtinai tik su kotukais, kad rinkėjai su pačia uoga turėtų kuo mažesnį kontaktą. Kitas svarbus kokybės kriterijus yra sparti logistika – jei šiandien uogos nuskinamos, tai kitą dieną jų derlius pasiekia parduotuvės lentynas.
Ieškojo „superbraškės“
„Buvo metas, kai ūkyje auginome 25 braškių veisles. Bandėme tai, kas buvo populiaru Europoje, Amerikoje, mėginome ieškoti „superbraškės“ recepto. Nors eksperimentuoti niekuomet nesustojome – uogienojų rinka yra labai greitai kintanti – šiandien esame susikoncentravę ir didžiausią dėmesį atiduodame vos keturioms veislėms“, – pasakoja ūkininkas.
Kadangi Lietuvos klimatas yra gana nepastovus, o ekstremalūs atšalimai ar kritiniai karščiai braškėms, anot ūkininko, kelia stresą, paskutiniais metais visas braškių veisles jis perkėlė į šiltnamius. Tačiau ir toks žingsnis neužtikrina gero derliaus – be nuolatinių papildomų investicijų į priežiūrą, kruopščiai atrinkto substrato, kontroliuojamo vandens pH ir kitų specialiųjų sąlygų kiekvienoje augalo auginimo fazėje negalima pasiekti norimos uogų kokybės ir išvaizdos.
Braškių kelionė iš Tauragės rajone įkurto R. Beske ūkio iki parduotuvių lentynų trunka ne ilgiau nei pusę paros, tad uogos atkeliauja itin šviežios. Nuo gegužės iš tauragiškio šiltnamių į parduotuves kasdien bus pristatoma apie 1000 tonų braškų.