Pernai Europoje buvo išardyta šimtai užtvankų – žemyne aktyviai atkuriamas upių vientisumas. Pasaulinio žuvų migracijos fondo vadovas Hermanas Wanningenas sako, kad tikslūs išardytų užtvankų skaičiai paaiškės jau netrukus. Garsus aplinkosaugos aktyvistas iš Nyderlandų Europoje mato svarbų virsmą, kuriame dalyvauja ir Lietuva.

Įvairiose Europos šalyse vykstančias reikšmingas permainas puikiai nušviečia dokumentinis filmas „Užtvankų griovėjai“ (angl. Dambusters). Pasaulinė filmo premjera įvyko pernai rudenį Briuselyje, o netrukus „Užtvankų griovėjai“ turėtų būti rodomas ir Lietuvoje. Juk dalis juostos buvo nufilmuota būtent mūsų šalyje.

Įspūdingame filme ispanų inžinierė Pao Fernández Garrido keliauja per penkias Europos šalis ir tyrinėja žmogaus pastangas suvaržyti upes, valdyti gamtą. Užtvankų istorijos atskleidžia, kokią žalą gamtai sukėlė ir tebesukelia hidrotechnikos statiniai ar jų liekanos. Pasirodo, užtvanka gali neatpažįstamai pakeisti upę –paversti ją tvenkiniu su ežerui būdinga gyvūnija ir augalija. Užtvenktos upės vagoje ima kauptis ir pūti nešmenys – susidaro dumblas, sunyksta natūralios gyvūnų buveinės, kyla daugybė kitų bėdų. Trumpai tariant, dėl užtvankų gamta smarkiai nuskursta. 

Pagrindine dokumentinio filmo veikėja tapusi P. Fernández Garrido skirtingose Europos šalyse atranda žmones, kurie ne tik puikiai suvokia užtvankų keliamą žalą, bet ir imasi veikti – siekia, kad žuvims ir kitiems gyvūnams bei organizmams upės būtų atvertos. Šiuos žmones filmo kūrėjai vadina upių herojais.

Kiekviena istorija – unikali ir įspūdinga

Idėja sukurti dokumentinį pasakojimą apie upių herojus ir užtvankų šalinimą Europoje filmo kūrėjams kilo supratus, kad šie žmonės atlieka didelį darbą ir savo pavyzdžiu gali įkvėpti kitus. Pasak Pasaulinio žuvų migracijos fondo (angl. World Fish Migration Foundation) vadovo ir filmo prodiuserio H. Wanningeno, visuomenei vis dar trūksta žinojimo ir sąmoningumo, o užtvankų problemai – didesnio dėmesio.

„Pradėjus kalbėti apie užtvankų šalinimą, žmonėms kyla daug klausimų. Kodėl užtvankos yra ardomos? Ar tai nėra pavojinga? Ar tai – ne pinigų švaistymas?“, – dalijasi H. Wanningenas. Kūrėjas mano, kad filme įamžintos asmenybės yra tikri Europos užtvankų šalinimo judėjimo lyderiai. Pašnekovas įsitikinęs, kad herojų užsidegimas bei istorijos yra unikalios – jos įkvėps naujus projektų vadovus, inžinierius ir ekologus.

Pats H. Wanningenas yra „Dam Removal Europe“ užtvankų šalinimo Europoje judėjimo iniciatorius. P. Fernández Garrido yra Pasaulinio žuvų migracijos fondo užtvankų šalinimo projektų vadovė.

Idėją parsivežė iš JAV

Sutelkti užtvankų šalinimo judėjimą H. Wanningenui kilo daugiau negu prieš 10 metų, dalyvaujant konferencijoje JAV. Už Atlanto jis susipažino su ekspertais, kurie jau gerą dešimtmetį šalino užtvankas.

„Jų pranešimai mane taip nustebino, kad pradėjau klausti savęs, kodėl tai nevyksta Europoje. Pradėjęs gilintis supratau, kad žmonės tiesiog bijo apie tai kalbėti atvirai. Bijo neigiamų naujienų ir grėsmės hidroenergetikos sektoriui, nes čia kuriamos darbo vietos, elektros energija aprūpina pramonę. Tema nepatogi, nes žmonių darbo vietos atsiduria pavojuje“, – pasakoja „Užtvankų griovėjų“ kūrėjas.

Vis dėlto kartu su kolege P. Fernández Garrido jis nusprendė išnaudoti momentą – įžiebti judėjimą ir pritraukti dėmesio. Ne pelno organizacija Pasaulinio žuvų migracijos fondas atsirado vėliau, 2014 metais. Po metų fondas gavo paramą iš Pasaulio gamtos fondo (angl. „World Wide Fund for Nature“) ir tada aktyvistai judėjimą pradėjo oficialiai – pagaliau kažkas atkreipė dėmesį į senas, apleistas ir neprižiūrėtas užtvankas, kurių apstu Europoje. Organizacijos duomenimis, Europos upių tėkmę tarsi trombai kraujagyslėse stabdo ir kemša apie 150 tūkst. senų, apleistų ir betikslių užtvankų. Iš viso skaičiuojama, kad Europos upėse yra per milijoną žmogaus sukurtų kliūčių. Tačiau gamtos mylėtojų dideli skaičiai netrikdo – nuo judėjimo pradžios, pagal duomenis iš 24 šalių, jau pašalinta beveik 6800 užtvankų. Aplinkosaugos projektai sėkmingai įgyvendinti nuo Škotijos iki Juodkalnijos ir Ukrainos, nuo Norvegijos – iki Kipro.

H. Wanningeno ir bendraminčių pastangomis taip pat gyvuoja ir kita iniciatyva – pasaulinė žuvų migracijos diena. Kas dvejus metus vykstantis pasaulinis renginys, paskleidžia svarbią žinią apie apie laisvai tekančių upių reikšmę migruojančioms žuvims. Pirmą kartą pasaulinė žuvų migracijos diena vyko 2014 metais, o nuo to laiko iniciatyva virto dideliu renginiu, kuriame skirtingose šalyse dalyvauja per 1000 organizacijų, įskaitant vyriausybines agentūras, ne pelno siekiančias organizacijas ir mokslinių tyrimų įstaigas.

Prisidėjo prie pirmosios užtvankos pašalinimo Lietuvoje

Nuo pat įkūrimo „Dam Removal Europe“ judėjimas sparčiai augo, į užtvankų šalinimo koaliciją jungėsi vis naujų organizacijų ir žmonių. Daugėjo projektų, kurie tapo pavyzdžiais, kaip galima sėkmingai grąžinti upę gamtai.

Būtent į „Dam Removal Europe“ projekto organizatorius 2018 metais kreipėsi ir lietuvė Karolina Žemyna Gurjazkaitė, prašydama pagalbos išlaisvinant pirmąją upę Lietuvoje.

Pirmoji užtvanka Lietuvoje buvo išardyta 2020 metų vasarą – Neries regioniniame parke pašalinti Bražuolės upės užtvankos likučiai. Niekam nepriklausantis statinys buvo apleistas ir apiręs. Jo pašalinimas vainikavo kelerių metų diskusijas ir darbus. Projektas tapo pavyzdžiu ekologų bendruomenei ir plačiajai visuomenei, kad užtvanką pašalinti ir vagą atkurti nėra sudėtinga. Tai – daugiau visuomenės valios, susitelkimo ir noro padėti gamtai klausimas.

„Dam Removal Europe“ iniciatoriai teigia, kad jau septynerius metus tebesitęsiančio projekto rezultatai pranoksta lūkesčius: atsirado išsamūs nacionaliniai upių užtvankų šalinimo aprašai, susiformavo nacionalinė politika ir kasmet pašalinama šimtai užtvankų – vyksta ne tik gamtai, bet ir žmonėms teigiamos permainos.